Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai neseniai pristačius planuojamus institucinius pokyčius sporto srityje, kyla rimtų abejonių dėl jų pagrįstumo bei naudos sporto bendruomenei. Pagal pristatytą modelį, planuojama sujungti Nacionalinę sporto agentūrą (NSA) su Nacionaline sporto taryba. Pastaroji taptų biudžetine įstaiga, kurioje veiktų visuomeninių organizacijų atstovai, ir perimtų NSA funkcijas.
Asociacija „LTU Aquatics“, visa vandens sporto šakų bendruomenė bei didžioji dalis sporto bendruomenės nebuvo supažindinta su argumentuotu šios reformos poreikiu – bendruomenė tiesiog buvo pastatyta prieš faktą.
Pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją visos valstybės finansavimą gaunančios sporto organizacijos turi aiškius, viešus ir suprantamus kriterijus, pagal kuriuos skirstomos lėšos: sportiniai rezultatai, vadybos kokybė, sportininkų imtis. Ši sistema yra skaidri, objektyvi ir veikianti. Natūralu, kad ji gali būti tobulinama, tačiau nekeičiama iš esmės ar griaunama.
Per pastaruosius kelerius metus, Nacionalinei sporto agentūrai pradėjus veikti, sporto organizacijos akivaizdžiai sustiprėjo vadybos, kompetencijų ir skaidrumo srityse. Tai tapo įmanoma dėl aiškių taisyklių, aiškaus teisinio reglamentavimo, veiksmingų kontrolės mechanizmų, kompetencijų centro veiklos bei akcentuojant sporto medicinos, sporto mokslo svarbą aukštam sportiniam meistriškumui. Pirmą kartą aiškiai atskirtos sporto politikos formavimo ir jos įgyvendinimo institucijos – vienas kertinių principų skaidriai ir demokratiškai sporto sistemai.
Paradoksalu, tačiau siekis išvengti vienasmenio sprendimų priėmimo gali sukurti priešingą situaciją – viena organizacija turėtų absoliučią balsų daugumą.
Be to, kardinalūs instituciniai pokyčiai olimpinio ciklo viduryje yra ypač žalingi federacijoms, siekiančioms aukščiausių rezultatų. Pastovumas olimpiniu ciklu leidžia organizacijoms kurti ilgalaikes strategijas ir jas nuosekliai įgyvendinti. Staigūs pokyčiai šią galimybę panaikintų.
„Pokyčiai vardan pokyčių niekada nekuria pridėtinės vertės, – sako asociacijos „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas. – Esame prieš nesavalaikį, neišdiskutuotą ir akivaizdžiai sportui žalingą pokytį. Draugystės ar lojalumo principai negali tapti sporto politikos pagrindu. Palaikome visą Lietuvos sportą, džiaugiamės tarptautinėmis pergalėmis kartu. Tačiau tvirtai tikime, kad sporto politika turi būti grindžiama aiškumu, kompetencija ir nuoseklumu siekiant strateginių tikslų.“
