Plaukimo istorija Lietuvoje

Lietuvos plaukimui – 100 metų. 1924 m. birželio 24 dieną buvo surengtos pirmosios plaukimo varžybos. Nuo tada plaukimo sportas ir pradeda skaičiuoti savo istoriją.

Lietuvos plaukimas tai ne tik sportiniai laimėjimai, pasiekimai. Lietuvos plaukimas – tai, visų pirma, žmonės prisidedantys prie plaukimo vystymo, populiarinimo, jo gerovės. Per šią 100 metų laiko atkarpą visada buvo, yra ir bus tokių žmonių. Šie žmonės apima įvairias sritis, bet visus juos jungia plaukimas.

Sveikiname visus plaukimo gerbėjus, trenerius, buvusius ir esamus sportininkus, sporto organizatorius, visuomenininkus, plaukimo veteranus, teisėjus bei visus visus plaukimo mylėtojus!

Visiems tariame AČIŪ ir kviečiame prisiminti įspūdingiausius šio kelio faktus, kaip Lietuvos plaukikai nuo pirmųjų varžybų tekančiame Nemuno vandenyje išplaukė iki Olimpinio aukso.

Informaciją parengė Ilona Zuozienė

1924–1999

5 birželio

1924

Birželio 24 dieną Kaune surengiamos pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje pasroviui Nemunu tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltu; įkuriama Lietuvos plaukimo federacija.

6 birželio

1935

Kaune išleidžiamas pirmasis vadovėlis Plaukymas (autorius A. Valatkaitis);
Kaune, Nemuno saloje, pradeda veikti pirmasis šalies atviras plaukimo baseinas.

9 birželio

1949

Prie Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto stadiono atidarytas pirmasis šalyje uždaras plaukimo baseinas.

3 birželio

1971

Roterdame Arvydas Juozaitis tampa Europos jaunimo čempionu.

8 birželio

1972

Miuncheno olimpinėse žaidynėse pirmąkart dalyvauja plaukikė iš Lietuvos – Birutė Užkuraitytė.

7 birželio

1973

Pasaulio studentų žaidynėse Maskvoje B. Užkuraitytė iškovoja bronzą.

4 birželio

1976

Monrealio olimpinėse žaidynėse A. Juozaitis iškovoja bronzą.

1 birželio

1978

Lina Kačiušytė Vakarų Berlyne tampa pasaulio čempione ir pagerina pasaulio rekordą.

5 birželio

1980

Olimpinių žaidynių čempionais Maskvoje tampa L. Kačiušytė ir Robertas Žulpa;
A. Buzelytė Šiovděje pelno Europos jaunimo čempionės titulą.

4 birželio

1981

R. Žulpa Geinsvilyje pagerina pasaulio rekordą, o Europos plaukimo čempionate Splite pelno aukso medalį,
L. Kačiušytė pasaulio studentų žaidynėse Bukarešte iškovoja 1 aukso ir 2 bronzos apdovanojimus.

10 birželio

1982

R. Žulpa pasaulio plaukimo čempionate Gvajakilyje iškovoja sidabrą;
Europos jaunimo čempionate Insbruke Eduardas Klimentjevas pelno sidabrą.

9 birželio

1983

Edmontono universiadoje R. Žulpa tampa čempionu ir pagerina varžybų rekordą, o A. Buzelytė iškovoja 2 sidabro medalius; Europos čempionate Romoje R. Žulpa laimi 2 aukso ir 1 sidabro medalį.

6 birželio

1985

E. Klimentjevas pasaulio studentų žaidynėse Kobėje iškovoja bronzą.

2 birželio

1988

Seulo olimpinėse žaidynėse Raimundas Mažuolis su SSRS rinktine pelno sidabrą, o Amersforte tampa Europos jaunimo čempionu.

2 birželio

1989

R. Mažuolis Europos plaukimo čempionate Bonoje laimi bronzos apdovanojimą, o Lidse tampa Europos jaunimo čempionu.

6 birželio

1991

Atkuriama Lietuvos plaukimo federacija (LPF).

11 birželio

1992

LPF tampa LEN ir FINA nare; Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvai pirmąkart atstovauja R. Mažuolis ir Nerijus Beiga.

4 birželio

1993

R. Mažuolis Europos čempionate Šefilde iškovoja bronzos medalį – pirmąjį plaukikų apdovanojimą nepriklausomoje Lietuvoje.

10 birželio

1994

Pasaulio čempionate Romoje R. Mažuolis pasidabina bronzos medaliu.

7 birželio

1996

Pasaulio plaukimo taurės varžybose Dita Babrauskaitė-Želvienė nugali moterų plaukimo laisvu stiliumi sprinto įskaitoje.

12 birželio

1997

Europos jaunimo olimpiniame festivalyje (EJOF) Lisabonoje Rolandas Gimbutis iškovoja bronzos medalį.

11 birželio

1998

Pasaulio jaunimo žaidynėse Maskvoje R. Gimbutis laimi 2 aukso medalius;
Darius Grigalionis Europos plaukimo čempionate Šefilde (25 m baseine) užima 2 vietą.

3 birželio

1999

R. Gimbutis dukart nugali Europos jaunimo čempionate Maskvoje; EJOF Esbjerge Jūratė Ladavičiūtė iškovoja bronzą.

Pirmosios oficialios plaukimo varžybos Lietuvoje buvo surengtos 1924 m. birželio 24 d. Šių varžybų dalyviai rungtyniavo trijuose nuotoliuose (150, 1500, 3000 m) Nemunu pasroviui tarp Žaliojo ir Aleksoto tiltų. Nuo tada plaukimo sportas mūsų šalyje skaičiuoja savo istoriją.

1925 m. buvo surengtos Kauno pirmenybės, kuriose dalyvavo apie 200 plaukikų.

Nuo 1924 m. iki 1949 m. Lietuvos sportininkai varžėsi tik vasaros laikotarpiu atviruose vandenyse, nes visus metus veikiančių uždarų plaukimo baseinų šalyje dar nebuvo. Iki 1932 m. plaukimo varžybos buvo vykdomos nesilaikant tarptautinių taisyklių, nors tuo metu pasaulyje jau aktyviai veikė tarptautinė plaukimo mėgėjų asociacija FINA (įkurta 1908 m.), įteisinusi vieningas varžybų vykdymo ir pasaulio rekordų fiksavimo taisykles.

1924–1941 m. Lietuvoje kasmet vasaromis buvo surengiama 5–7 plaukimo varžybos. Plaukimas buvo populiarinamas Klaipėdoje, Panevėžyje, Zarasuose, tačiau aktyviausi buvo kauniečiai. Lietuvius rezultatais džiugino Šemeta, Bukonis, Vaškelis, Astrauskas, Kuzmickas, Peleckis, Šimonytė, Čerškus ir kt.

1931 m. A. Vokietaitis pirmą kartą Lietuvoje visuomenei parodė kraulio plaukimo būdą. Tai žmogus, padėjęs pagrindą plaukimo teorijai ir metodikai Lietuvoje. 1930–1934 m. kaip valstybės stipendininkas studijavęs Vienos universitete Austrijoje fizinį auklėjimą ir geografiją bei specializavęsis plaukimo treniravime, A. Vokietaitis įgytas žinias aktyviai diegė Lietuvoje: 1931–1939 m. A. Vokietaitis dėstė fizinio auklėjimo pagrindus, mankštą ir plaukimą mokytojų vasaros kursuose Aukštojoje Panemunėje, Juodkrantėje, Palangoje ir Rambyne, vadovavo vasaros fizinio auklėjimo stovyklai Vidiškyje.

Lietuvos vyriausybės sprendimu 1934 m. Kaune buvo atidaryti Aukštieji kūno kultūros kursai (AKKK), pagal kurių reguliaminą kursų klausytojams mankštos pratybų grupėje buvo dėstoma vandens mankšta. 1938 m. rugsėjo 15 d. AKKK funkcijas perėmė Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultetas, tačiau šioje aukštojoje mokykloje taip ir nebuvo išleista kūno kultūros specialistų laida, nes 1939 metais prasidėjęs pasaulinis karas Europoje sustabdė edukacinės veiklos bei sportinio gyvenimo plėtotę Lietuvoje. Po Antrojo pasaulinio karo plaukimo specialistus vidurinėms ir sporto mokykloms pradėjo rengti 1945 m. įkurtas Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas (LVKKI), kuriame tarp kitų katedrų buvo suformuota ir Plaukimo katedra, kurios vedėju buvo Vincas Petronis.

Pirmasis vadovėlis „Plaukymas” lietuvių kalba (autorius A. Valatkaitis) buvo išleistas Kaune 1935 m. Vadovėlyje buvo aprašyta plaukimo ir šuolių į vandenį raida nuo seniausių laikų, plaukimo būdų ir šuolių į vandenį mokymo ir technikos pagrindai, plaukimo ir šuolių į vandenį taisyklės, praktiniai patarimai, kaip suteikti pagalbą skęstančiajam.

Tarpukario olimpinėse žaidynėse dalyvavo bei medalius laimėjo JAV gyvenantys lietuvių kilmės sportininkai. Plaukikė Albina Osipavičiūtė 1928 m. laimėjo du aukso medalius: plaukdama 100 laisvu stiliumi ji dar pasiekė ir olimpinį rekordą, o estafetėje 4 x 100 m kartu su komandos draugėmis pasiekė pasaulio rekordą.

1935 m. Amerikos lietuvaitė E. Šemaitytė, plaukdama kartu su vyrais 100 m laisvuoju stiliumi, Kaune vykusio kongreso proga surengtoje sporto šventėje nugalėjo tuo metu šalies plaukikėms moterims neįtikėtinu rezultatu 1.14,4.

1935 m. krepšinio ir plaukimo technikos bei treniruočių metodikos progresui reikšmingą įtaką turėjo Amerikos lietuviai. Pasibaigus Pasaulio Lietuvių kongresui mūsų šalyje kurį laiką liko Konstantinas Savickas. Jis organizavo treniruotes ir savo žinias bei patirtį perdavė krepšininkams ir plaukikams.

1938 m. Lietuvoje vykusioje pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje visas rungtis plaukimo varžybose laimėjo Amerikos lietuviai Mačionis, Budrikas, Bikinas. Taip pat vyko šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybos.

1949 m. pavasarį plaukimo entuziastų ir studentų, vadovaujamų tuometinio katedros vedėjo Raimundo Bagdonavičiaus, dėka prie Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto (LVKKI) stadiono duris atvėrė pirmasis Lietuvoje uždaras plaukimo baseinas. Tai buvo mediniame pastate įrengta betoninė 12,5 x 5 m vonia su pašildomu vandeniu, kuri netrukus buvo pailginta iki 25 m, papildomai įrengiant 1 m trampliną šuolininkams. Ištisus metus veikiantis baseinas, reguliarios treniruotės padėjo rengti sporto pedagogus bei kelti plaukikų meistriškumą. Plaukimo katedros studentai, pradedant 1949-siais metais, sudarė Lietuvos plaukimo rinktinės branduolį. Buvo pagerinti visi prieškariniai Lietuvos rekordai. 1950 m. baseine buvo įsteigtos jaunųjų plaukikų grupės, treniruojamos ką tik LVKKI baigusio jauno specialisto Kęstučio Šmito. 1959 m. R. Bagdonavičiaus ir ilgamečio Lietuvos plaukimo federacijos prezidiumo pirmininko V. Katkevičiaus iniciatyva šį baseiną pakeitė naujas 25 m keturių takelių puošnus uždaras plaukimo baseinas prie pagrindinių LVKKI rūmų.

XX a. 6-ame ir 7-ame dešimtmečiais įvairiuose Lietuvos miestuose sparčiai buvo statomi plaukimo baseinai bei kūrėsi plaukimo centrai. Sparti plaukimo sporto plėtra ir vystymasis šalyje vyko, kuomet baigę institutą plaukimo specialistai pasklido po visą respubliką. Naujai pastatytuose plaukimo baseinuose pradėjo dirbti LVKKI Plaukimo katedros specializantai: Vilniuje – G. Damaševičiūtė-Štarienė, A. Štaras, S. Damalakaitė-Blaškienė, Marijampolėje – A. Verbyla, Kaune – S. Šeškevičius, P. Bezubovas, V. Pelešinas, Kaišiadoryse – A. Žvirblis, Šiauliuose – A. Dambrauskas, K. Bladžius, Klaipėdoje – R. Rosenas, R. Sakalauskaitė-Kalpokienė ir kt. Plaukimo sporto specialistai sėkmingai vadovavo jaunųjų plaukikų, šuolininkų į vandenį, vandensvydininkų treniruočių procesui bei šių sporto šakų plėtotei.

Pirmąjį plaukimo sporto meistrą Lietuvoje Bronių Jakštonį išugdė trenerė, LVKKI absolventė Danutė Banytė (1962 m.). Ryškus šuolis Lietuvos plaukimo sporte buvo stebimas 1962–1967 m. Per tą laiką parengta per 30 plaukimo sporto meistrų. Tuo metu sportiniais rezultatais džiugino E. Ulozaitė, L. Liutso, R. Sakalauskaitė, B. Užkuraitytė, L. Šeinytė, S. Rudokas, V. Tiknius, A. Gražiūnas ir kt.

Pirmoji Lietuvos plaukimo sporto atstovė olimpinėse žaidynėse buvo Marijos Korienės auklėtinė Birutė Užkuraitytė, iškovojusi teisę dalyvauti 1972 m. olimpinėse žaidynėse Miunchene. Birutė rungtyniavo 200 ir 400 m kompleksinio plaukimo rungtyse ir iškovojo 16-ą ir 21-ą vietas.

Pirmuoju olimpinių žaidynių prizininku tapo vilnietis Arvydas Juozaitis (tren. Algimantas Juozaitis). Jis pirmasis iš Lietuvos plaukikų vyrų 1976 m. tapo SSRS čempionu ir iškovojo teisę dalyvauti Monrealio olimpinėse žaidynėse. Plaukdamas 100 m krūtine jis nuotolį įveikė per 1 min. 4,23 sek. ir į Lietuvą grįžo apdovanotas bronzos medaliu. 200 m. krūtine nuotolį Arvydas baigė per 2.21,87 (6-a vieta).

Ilgą laiką vienintelė lietuvė pasaulio rekordininkė plaukime buvo Arvydo Gražiūno auklėtinė Lina Kačiušytė. 1978 m. ji tapo pasaulio čempione Vakarų Berlyne ir pasaulio rekordininke, o jos 1979 m. Potsdame pasiektas 200 m plaukimo krūtine rekordas buvo pagerintas tik 1985 metais. 2013 m. į pasaulio rekordininkių gretas įstojo Rūta Meilutytė, kuriai priklausė net trys rekordai: 50 m krūtine (29,48 sek.), 100 m krūtine (1.04,35 min.) olimpinio dydžio baseine ir iki šiol nepagerintas 100 m krūtine rekordas 25 m baseine (1.02,36 min.).

Pirmieji olimpiniai čempionai (1980 m. Maskvos olimpinės žaidynės) iš Lietuvos – vilniečiai Lina Kačiušytė (tren. A. Gražiūnas) ir Robertas Žulpa (tren. Algis Štaras).

R. Žulpa yra iškovojęs sidabrą pasaulio čempionate (1982 m. Gvajakilyje, Ekvadore), auksą Europos čempionate 1981 m. Splite, Jugoslavijoje, auksą bei bronzą Europos čempionate (1983 m. Romoje, Italijoje).

Paskutinis lietuvis olimpietis prizininkas SSSR rinktinės sudėtyje – 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių vicečempionas 4 x 100 m laisvuoju stiliumi rungtyje plaukikas iš Vilniaus Raimundas Mažuolis (tren. V.Kuzmina).

Nuo 1992 m. po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, plaukikai atstovavo šalį visose olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, universiadose.

Barselonos olimpinėse žaidynėse (1992 m.) šaliai atstovavo du Lietuvos plaukikai Raimundas Mažuolis ir Nerijus Beiga (tren. E. Belevičius). R. Mažuolis 50 ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose užėmė 10-asias vietas. Tai buvo gana solidžios vietos tokiame plaukikų forume, nors potencinės Raimondo galimybės buvo vertinamos kur kas aukščiau.

1994 m. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) geriausiu metų sportininku pripažino Raimundą Mažuolį. Jam pirmą kartą buvo įteiktas, šiuo metu jau tapęs tradiciniu LTOK prizu, Stanislovo Kuzmos skulptūra „Šaulys“.

1995 m. už suaugusiųjų sportininkų ruošimą Tarptautinio olimpinio komiteto (IOK) sertifikatais buvo apdovanoti treneriai Valentina Kuzmina, Eduardas Belevičius ir Ina Šimeliūnaitė.

1996 m. olimpinėse žaidynėse Atlantoje Lietuvai atstovavo net 8 plaukikai. Panevėžiečio Dariaus Grigalionio (tren. Rita Kondrotaitė) užimta 13-a ir vilnietės Lauros Pertutytės 16-a vietos šalies plaukimui buvo pakankamai aukštos olimpinių žaidynių arenoje.

1996 m. Pasaulio taurės varžybose Dita Babrauskaitė-Želvienė (tren. E. Skyrius) iškovojo nugalėtojos vardą ir buvo iškilmingai apdovanota Paryžiuje.

Vis nuožmiau pasaulinėje arenoje varžėsi Rolandas Gimbutis (tren. Š. Mažutaitis). 1998 m. Pasaulio jaunimo žaidynėse jis iškovojo nugalėtojo vardą 50 m ir 100 m laisvuoju stiliumi nuotoliuose, o 1999 m. Europos jaunių čempionate tapo minėtų nuotolių čempionu. Jis garbingai kovojo Europos suaugusiųjų čempionate Stambule, kur pateko į pusfinalį ir užėmė 13 vietą.

1999 m. Anykščiuose pradėtas organizuoti jau tradicinis tapęs Tarptautinis plaukimo sprinto festivalis „Anykščiai“, į kurį kasmet suvažiuoja per 500 plaukikų iš mūsų šalies ir užsienio.

Europos čempionate (2000 m. Helsinkis, Suomija) sėkmingai startavo Darius Grigalionis (tren. R. Kondrotaitė). Lietuvą pradžiugino jo iškovotas sidabro medalis 50 m nugara rungtyje (tiesa, neolimpinėje), o rezultatas (25,61 sek.) tik viena šimtąja sekundės dalimi buvo prastesnis už Darių aplenkusio vokiečio Steve Theloke, kuris pagerino Europos rekordą.

2000 m. olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje dalyvavo 6 Lietuvos plaukikai. Deja, jų startai nuvylė plaukimo specialistus, nes sportininkai nepasiekė savo asmeninių rekordų. R. Gimbutis buvo 23-ias tarp 71 dalyvio (50,46 sek.) 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje. 200 m laisvuoju stiliumi nuotolyje A. Savickas užėmė 22-ą vietą tarp 51 plaukiko. Nepavyko ir D. Grigalioniui, jis plaukė 100 m nugara ir užėmė 24-ą vietą tarp 55 plaukikų. Nepasiekė turimų rezultatų ir Jūratė Ladavičiūtė, o estafetės komanda užėmė 16-ą vietą (3 min. 23,68 sek.).

Olimpiniams 2000 metams baigiantis, Ispanijos Valensijos mieste surengtame Europos čempionate (25 m baseine) vėl sėkmingai plaukė Darius Grigalionis. Jis iškovojo bronzos medalį 50 m nugara nuotolyje.

Netektys ir pasitraukimai iš pareigų. 2000 m. Lietuvos plaukimo sportas neteko vieno iš labiausiai jam atsidavusių žmonių Raimundo Bagdonavičiaus (g. 1921 11 27, Kaune). Iš LPF generalinio sekretoriaus posto pasitraukė 48 metus dirbęs Vladas Kupstys.

Svarbiausias 2001 m. plaukimo sporto įvykis – pasaulio čempionatas Fukuokoje (Japonija). LPF į jį delegavo 4 plaukikus. Darius Grigalionis 100 m nugara įveikė per 56,77 sek. ir užėmė 23 vietą. Rolandas Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje sugaišo 50,65 sek. ir užėmė 22 vietą tarp 95 dalyvių. Dar toliau liko Saulius Binevičius ir Mindaugas Špokas. Tačiau metų pabaigoje vykusiame Europos čempionate 25 m baseine šalies plaukimo lyderiai plaukikai R. Gimbutis, D. Grigalionis, S. Binevičius 4 kartus dalyvavo finaliniuose plaukimuose.

2002–2004 m. plaukikai sėkmingiau startavo trumpajame 25 m baseine – Pasaulio taurės varžybose Berlyne R. Gimbutis 100 m laisvuoju stiliumi nuotolį baigė savo asmeniniu rekordu (48,04 sek.) ir užėmė aukštą penktą vietą. Po metų to paties rango varžybose D. Grigalionis 100 m nugara nuotolyje pralaimėjo tik pasaulio rekordininkui vokiečiui T. Ruprathui (50,76 sek.) ir buvusiam rekordininkui L. Krayzelburgui. Dariaus pasiekimas – 52,35 sek. – naujas šalies rekordas. Dvi penktąsias vietas finaluose iškovojo Vytautas Janušaitis (tren. R.Kalytis), plaukęs kompleksiniu būdu. 50 m laisvuoju stiliumi finale R. Gimbutis finišavo penktas (21,96 sek.). Pasižymėjo ir Rimvydas Šalčius (tren. D. Krasauskienė), kuris, dar neperkopęs jaunių amžiaus, pateko į Pasaulio taurės finalą ir 100 m peteliške nuotolyje užėmė 7 vietą (naujas Lietuvos rekordas – 52,97 sek.). 2004 m. Pasaulio taurės etapuose V. Janušaitis iškovojo du sidabro medalius. Finaluose dalyvavo Rimvydas Šalčius ir Pavelas Suškovas (tren. N. Gurkova).

2003 m. pasaulio čempionate (50 m) Barselonoje dalyvavo 8 šalies plaukikai. Iš viso čempionate dalyvavo 2017 plaukikų iš 157 šalių. Pagerinta net 13 pasaulio rekordų. O Lietuvos rekordus pagerino V. Janušaitis, D. Grigalionis, S. Binevičius. Olimpiniuose nuotoliuose aukščiausią, 11 vietą, užėmė V. Janušaitis 200 m kompleksinio plaukimo nuotolyje – 2 min. 01,67 sek. Jis pirmasis iš mūsų šalies plaukikų įvykdė olimpinį „A“ normatyvą, kuris užtikrino teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Netrukus po pasaulio čempionato Škotijos mieste Glazge vyko Europos jaunių čempionatas. Jame Rimvydas Šalčius tapo čempionu, 100 m peteliške įveikęs per 53,25 sek. Šis rezultatas taip pat atitiko olimpinį „A“ normatyvą.

Netektis. 2003 m. nusinešė į nebūtį vieną labiausiai Lietuvos plaukimo sportui nusipelniusių žmonių, ilgametę Lietuvos Kūno kultūros akademijos Plaukimo katedros vedėją, šalies rinktinės trenerę docentę Mariją Korienę.

2004 m. Europos plaukimo čempionatas vyko Madride (Ispanija). Panevėžietis D. Grigalionis 50 nugara nuotolyje iškovojo sidabro medalį. V. Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu nuotolyje užėmė 7 vietą. Net ketvirtą rezultatą parengiamuosiuose 4 x1 00 m estafetės laisvuoju stiliumi plaukimuose pasiekė P. Viktoravičius, S. Binevičius, R. Gimbutis ir V. Janušaitis – 3 min. 20,50 sek. – naujas Lietuvos rekordas. Finale plaukta kiek lėčiau (3.21,32), bet 7-a vieta Europos čempionate – tikrai sveikintinas laimėjimas. Lietuvos plaukikai dar dalyvavo 6 pusfinalio plaukimuose. O tai irgi pirmas malonus atvejis Europos čempionatų metraštyje.

2005 m. Pasaulio čempionate Monrealyje (Kanada), Lietuvos plaukikų komanda – P. Viktoravičius, V. Janušaitis, S. Binevičius ir R. Gimbutis  4 x 100 m laisvu stiliumi estafetėje iškovojo 4 vietą. Tai aukščiausias komandinis pasiekimas per visą Lietuvos plaukimo istoriją.

2006 m. Vytautas Janušaitis senojo žemyno čempionate Helsinkyje (25 m baseine) iškovojo 2 sidabro medalius.

2006 m. FINA pasaulio jaunių čempionate (Rio de Žaneiras) Giedrius Titenis (tren. Ž. Ovsiukas) iškovojo bronzos medalį.

2007 m. Pasaulio čempionate (Melburnas), „niekam nežinomas“ Giedrius Titenis iš „niekam nežinomos“ Lietuvos, 4 numeriu papuolė į čempionato finalą 100 m krūtine – 1 min. 0,92 sek.

2008 m. Europos čempionato (Eindhovenas) bronza pasipuošia Vytautas Janušaitis.

2008 m. Pekino Olimpinėse žaidynėse dalyvauja 9 plaukikai iš Lietuvos, tarp jų 2 merginos – R. Mileišytė ir R. Dvariškytė.

Universiadose auksą yra laimėję plaukikė L. Kačiušytė (1981 m. Bukarešte), R. Žulpa (1983 m. Edmontone), G. Titenis (2011 m. Šendžene), ir D. Rapšys (2017 m. Taipėjuje), sidabrą – A. Buzelytė (1983 m. Edmontone), V. Janušaitis (2005 m. Izmire), bronzą – B. Užkuraitytė (1973 m. Maskvoje), L. Kačiušytė (1981 m. Bukarešte), E. Klimentjevas (1985 m. Kobėje), Giedrius Titenis (2009 m. Belgrade) ir D. Rapšys (2017 m. Taipėjuje).

Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje sparčiai vystėsi plaukimo veteranų judėjimas. Įvairiuose miestuose plaukimo veteranai yra susibūrę į įvairius plaukimo sporto klubus. Aktyviausiai veikiantys ir skaitlingiausi šiuo metu yra 9 sporto klubai (Kaune –  „Takas“, „Vandenynas“, „Kiras“, „Banginiai“, Vilniuje – „Poseidonas“, Šiauliuose – „Delfinas“, Klaipėdoje – „Nendrės“, Marijampolėje – „Amfibija“, Kaišiadoryse – „Ilgaplaukiai“), kurie vienija per 160 sportuojančių žmonių. Mūsų sporto veteranai šauniai startuoja Europos, pasaulio čempionatuose ir žaidynėse. Lietuvoje reguliariai vykdomi atviri šalies plaukimo veteranų čempionatai, kurie populiarūs ir tarp užsieniečių.

Anykštėnas Giedrius Titenis 2009 m. laimėjo bronzos medalį pasaulio čempionate. Šio medalio Lietuvos plaukimas laukė 15 metų, po paskutinio tokio kalibro apdovanojimo, kai R. Mažuolis iškovojo bronzą toje pačioje Romoje 1994 m. 2009 m. Pasaulio čempionate Romoje, 15-metė Urtė Kazakevičiūtė, plaukdama 200 m krūtine gerina L. Kačiušytei, net 30 metų gyvavusį Lietuvos rekordą.

GiedriusTitenisSwimmingDaySix13thFINA

Pirmąjį Lietuvos delegacijos medalį Serbijos sostinėje Belgrade vykusioje pasaulio studentų universiadoje iškovojo plaukikas Giedrius Titenis. 200 metrų plaukimo krūtine varžybų finale 19-metis lietuvis distanciją įveikė per 2 min. 11,14 sek. ir pasidabino bronza. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje universiadoje dalyvavo ne tik plaukikai, bet ir  šuolių į vandenį atstovas. Ignas Barkauskas varžėsi šuolių į vandenį nuo 1 m tramplino (18-a vieta) ir 3 m tramplino (16 vieta) rungtyse.

2009 m. žiniasklaida plačiai nušvietė Vytauto Janušaičio puikų pasirodymą Europos plaukimo (25 m) čempionate Stambule (Turkija) – iškovotas sidabro medalis. Atletas puikiai pasirodė ir Pasaulio taurės etapuose.

Nuo 2010 m. pradėtas vykdyti Lietuvos atvirojo vandens plaukimo čempionatas. Trys pagrindinės vasaros laikotarpio varžybos atviruose vandenyse (Lampėdžiuose, Platelių ir Alaušo ežere) apjungtos į Grand Prix sistemą.

Europos plaukimo čempionate Eindhovene (25 m baseine) Vytautas Janušaitis vyrų 200 m kompleksiniu būdu rungtyje Lietuvai iškovojo sidabrą. Lietuvio laikas – 1 min. 54,07 sek. 400 m kompl. būdu distancijoje V. Janušaitis liko ketvirtas, o 100 m kompl. būdu finale užėmė 5-ą vietą.

Edvinas Dautartas vyrų 200 m krūtine finale iškovojo 7-ą vietą (2.09,04), o perpus trumpesnėje distancijoje buvo 16-as. Atrankos barjerą vyrų 100 m krūtine rungtyje įveikęs Giedrius Titenis pusfinalyje liko 12-as. Vyrų 100 m nugara distancijoje Matas Andriekus užėmė 16-ą vietą. Čempionate taip pat dalyvavę Igor Kozlovskij ir Paulius Viktoravičius į pusfinalius nepateko.

jan1

Singapūre pirmą kartą surengtose Jaunimo olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovavo trys plaukikai. Urtė Kazakevčiūtė pateko į visų savo rungčių (50 m, 100 m ir 200 m krūtine) finalus ir juose užėmė 8-as vietas. Vaidotas Blažys, plaukdamas 50 m krūtine, buvo taip pat 8-as, o dvigubai ilgenėje distancijoje lietuvis užėmė 20 vietą. Jūratė Ščerbinskaitė plaukė 200 m ir 400 m laisvu stiliumi atrankose, bet į finalus nepateko – užėmė atitinkamai 25-ą ir 20-ą vietas.

Europos jaunimo plaukimo čempionate geriausiai iš lietuvių sekėsi V. Blažiui. 50 m krūtine finale jam atitieko 5-a vieta. Finaluose taip pat plaukė M. Andriekus (100 m nugara – 9 vieta), Justinas Bilis (50 m l. stiliumi – 9 vieta) ir Giedrė Grigonytė (50 m peteliške – 9 vieta, 100 m peteliške – 10 vieta).

2011 m. 14-ame FINA pasaulio čempionate (Šanchajus) dalyvauja 6 Lietuvos plaukikai ir 2 šuolininkai. Aukščiausius pasiekimus demonstruoja Giedrius Titenis – jis savo pagrindinėse rungtyse dalyvauja finaluose (iškovotos dvi 6-osios vietos).

2011 m. Europos jaunių olimpiniame festivalyje (Trabzonas) dalyvavo 10 perspektyviausių Lietuvos plaukikų. Čia pasiekti įspūdingi pasiekimai – Rūta Meilutytė: auksas – 100 m krūtine (1.07,96 sek.) Lietuvos rekordas (LR), LR iki 17m., ir iki 15m.; sidabras – 50 m laisvu stiliumi (25,67 sek.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m.; bronza – 100 m laisvu stiliumi (56,41 sek.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m. Danas Rapšys – sidabras – 200 m nugara (2.04,01) LR iki 17m. Ugnė Mažutaitytė – 4 vieta 200 m nugara (2.19,51 min.) LR, LR iki 17m. ir iki 15m.

Meilutyte gold

2011 metais Pasaulio universiadoje (Šendženas) dalyvavo 8 plaukikai. Giedrius Titenis iškovojo 2 aukso medalius 100 ir 200 metrų nuotoliuose krūtine.

2012 m. 13 Lietuvos plaukikų dalyvauja 31-ame LEN Europos čempionate, Debrecene. Finaluose ir pusfinaliuose plaukia: V. Janušaitis 200 m kompleksiniu būdu – 7 vieta, Mindaugas Sadauskas 100 m l. st. – 15 vieta, Vaiva Gimbutytė 200 m peteliške – 16 vieta, 4 x 100 m vyrų kombinuota estafetė – 17 vieta.

2012 m. 9 plaukikai startuoja 39-ame Europos jaunimo plaukimo čempionate, Antverpene. Finaluose ir pusfinaliuose plaukia D. Rapšys 200 m nugara – 3 vieta, 100 m nugara – 7 vieta, Ugnė Mažutaitytė 200 m nugara – 15 vieta, 100 m nugara – 16 vieta; Marius Mikalauskas 200 m krūtine – 9 vieta, 100 m krūtine – 15 vieta, Eva Gliožerytė 50 m l. st. – 15 vieta; Tadas Duškinas 50 m peteliške – 11 vieta, 100 m peteliške – 15 vieta. Estafetė vyrai 4 x 100 m kombinuota – 8 vieta. Estafetė vyrai 4 x 100 m l. st. – 10 vieta.

Iki Londono olimpinių žaidynių Rūta Meilutytė dėl amžiaus apribojimų negalėjo startuoti nei Europos jaunimo, nei suaugusiųjų čempionatuose.

Artėjant olimpinėms žaidynėms Londone Lietuva delegavo plaukikę Birutę Statkevičienę nešti olimpinį deglą ugnies nešimo estafetėje.

FINA sugriežtino sportininkų atrankos kriterijus į olimpines žaidynes. Kvalifikaciniai normatyvai tapo ypač aukšti. Teisę dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse išsikovojo 4 plaukikai: Rūta Meilutytė, Giedrius Titenis, Vytautas Janušaitis ir Mindaugas Sadauskas.

Londono olimpinių žaidynių sensacija tapo 15 metų plaukikė Rūta Meilutytėiškovojusi olimpinį auksą 100 m krūtine nuotolyje. Nuo tada prasideda R. Meilutytės dominavimas tarptautinėse arenose.

lith afp2 2293833b

Olimpinių žaidynių 100 m plaukimo krūtine atrankoje R. Meilutytė pasiekė 1.05,56 rezultatą, 1,74 sekundės pagerino sau pačiai priklausiusį Lietuvos rekordą ir buvo greičiausia tarp visų 46-ių atrankos dalyvių bei pasiekė geriausią pasaulio sezono rezultatą. 100 m plaukimo krūtine pusfinalyje ji užėmė pirmą vietą, distanciją nuplaukusi per 1.05,21 ir pagerinusi Europos rekordą. Finale ji iškovojo aukso medalį, distanciją nuplaukusi per 1.05,47. Meilutytė tapo jauniausia 100 m plaukimo krūtine distancijos olimpine čempione ir pirmąja nepriklausomos Lietuvos plaukike, iškovojusia olimpinį medalį.

2012 m. gruodžio 13 d. pasaulio trumpo baseino čempionate R. Meilutytė 50 m distancijoje krūtine iškovojo aukso medalį ir nuotolį nuplaukus per 29,44 sek. pagerina Europos rekordą.

2013 m. Monte Karlo tarptautiniame plaukimo turnyre Rūta Meilutytė pagerino jai pačiai priklausiusį Europos rekordą 100 m plaukimo krūtine rungtyje: 1,05.20.

Pasaulio čempione ilgajame baseine Rūta tapo šešiolikos (2013 metais) – moterų 100 m plaukimo krūtine atrankoje užfiksavo 1 min. 4,42 sek. rezultatą. Pusfinalyje ji distanciją įveikė per 1 min. 4,35 sek. ir pasiekė pasaulio rekordą.

100 m krūtine finalo rezultatai: 1. Rūta Meilutytė (Lietuva) – 1.04,42; 2. Julija Jefimova (Rusija) – 1.05,02; 3. Jessica Hardy (JAV) – 1.05,52.

2013 m. Europos čempionate Danijoje 25 m baseine R. Meilutytė iškovojo 3 aukso medalius: 100 m plaukimo krūtine, 100 m kompleksiniu stiliumi ir 50 m plaukimo krūtine (po rusės J. Jefimovos diskvalifikacijos).

2013 m. geriausius rezultatus per visą istoriją demonstruoja jaunimo rinktinės. Europos jaunimo čempionate Poznanėje iškovojami 5 medaliai, dalyvaujama 15-oje pusfinalių ir 12-oje finalų. Europos jaunimo čempionais tampa Rūta Meilutytė ir Danas Rapšys, vicečempione – Ugnė Mažutaitytė. Dubajuje vykstančiame Pasaulių jaunimo čempionate Rūta Meilutytė iškovoja 4 aukso ir 1 sidabro medalį. Sidabro medalį laimi ir panevėžietis Danas Rapšys. Varžybų kulminacija – MIX estafetės, kurioje Lietuvos komanda (U. Mažutaitytė, R. Meilutytė, E. Gliožerytė, D. Rapšys, P. Strazdas, D. Margevičius) iškovoja sidabrą.

Sekdama plaukimo lyderių pėdomis, augo gabių jaunųjų plaukikų pamaina – Povilas Strazdas, Eimantas Milius, Paulius Grigaliūnas, Jevgenij Rogožin, Andrius Šidlauskas, Beatričė Kanapienytė, Diana Jaruševičiūtė ir kiti.

2014 m. pasaulio plaukimo čempionate Dohoje trumpajame baseine lietuviai demonstravo rekordinius greičius. Rūta Meilutytė 50 m krūtine finale sėkmingai apgynė čempionės titulą, o šios rungties pusfinalyje pagerino naują šalies, Europos bei čempionatų rekordą – 28,81 sek.

Naują varžybų rekordą lietuvė pasiekė ir dvigubai ilgesnės distancijos pusfinalyje. Tąkart 100 m krūtine ji nuplaukė per 1 min. 02,43 sek. Finale R. Meilutytė nusileido tik jamaikietei Aliai Atkinson, pakartojusiai lietuvei priklausantį pasaulio rekordą (1.02,36). R. Meilutytė taip pat plaukė ir 100 m kompl. būdu finale, kuriame užėmė 5 vietą. Šalies rekordus gerino Danas Rapšys. Sėkmingiausiai čempionate panevėžiečiui klostėsi 200 m nugara rungtis, kurioje su nauju Lietuvos rekordu (1.51,59) jis užėmė 9-ą vietą. Du kartus Lietuvos rekordą D. Rapšys gerino 100 m nugara distancijoje. Atrankoje užfiksavęs 51,35 sek. rezultatą, pusfinalyje lietuvis jį dar pagerino ir finišavęs per 50,95 sek. galutinėje įskaitoje liko 13-as. Tadas Duškinas vyrų 50 m peteliške rungtyje pasiekė naują šalies rekordą – užfiksavęs 23,28 sek. jis atrankoje buvo 25-as. Šalies vyrai taip pat gerino Lietuvos estafečių rekordus – Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas ir Mindaugas Sadauskas 4 x 100 m kompl. būdu atrankoje finišavo per 3 min. 28,76 sek., o 4 x 50 m kompl. būdu rungtyje rekordą gerino dukart. Atrankoje vyrai parodė 1 min. 34,81 sek. rezultatą, o patekę į finalą, laiką dar pagerino – 1 min. 34,35 sek. ir užėmė 7 vietą.

Į 2014 m. Europos čempionatą Berlyne vyko 10 Lietuvos atstovų. Rūta Meilutytė moterų 50 m plaukimo krūtine pusfinalyje pasiekė naują varžybų rekordą (29,88), o finale buvo pati greičiausia – 29,89 sek. Prie R. Meilutytės iškovoto aukso Giedrius Titenis pridėjo 1 sidabro ir 2 bronzos medalius. 50 m krūtine pusfinalyje pagerinęs Lietuvos rekordą G. Titenis finale buvo dar greitesnis ir finišavęs per 27,34 sek. užėmė 2 vietą. Danas Rapšys 200 m nugara rungtyje užėmė aukštą 5 vietą ir finale plaukė tik 0,08 sek. lėčiau negu šalies rekordas. Abi mūsiškių vyrų estafečių 4 x 100 m laisvu stiliumi ir 4 x 100 m kompleksiniu būdu komandos (Danas Rapšys, Simonas Bilis, Tadas Duškinas, Mindaugas Sadauskas, Giedrius Titenis) sėkmingai įveikė estafečių atrankas ir pateko į finalus, kuriuose užėmė 7-ąsias vietas. Tadas Duškinas jau atrankinėse vyrų 50 m peteliške varžybose pasiekė naują Lietuvos rekordą, kurį pagerino šios rungties pusfinalyje – distanciją įveikęs per 23,72 sek. jis galutinėje įskaitoje užėmė 11 vietą.

Antrosiose Jaunimo olimpinėse žaidynėse, kurios vyko Nandzinge, Lietuvos plaukikai pelnė 3 apdovanojimus. Šaliai atstovavo 4 plaukikai – Rūta Meilutytė, Ugnė Mažutaitytė, Povilas Strazdas ir Paulius Grigaliūnas. R. Meilutytė neturėjo lygių 50 m ir 100 m plaukimo krūtine distancijose, kuriose iškovojo čempionės titulą. Vicečempionu 200 m plaukimo kompleksiniu būdu rungtyje tapo P. Strazdas. 9-as jis buvo 400 m l. stiliumi rungtyje, 11-as – 100 m l. stiliumi, 13-as – 50 m peteliške distancijoje. U. Mažutaitytė 200 m nugara rungtyje buvo 14-a. P. Grigaliūnas plaukė 100 m ir 200 m krūtine distancijose ir jose užėmė atitinkamai 13-ą ir 17-ą vietas.

2015 m. pasaulio čempionate Kazanėje Rūta Meilutytė 100 m krūtine rungtyje iškovoja sidabrą, finišuodama per 1 min. 06,36 sek., o perpus trumpesnės distancijos finale užima 4 vietą. Giedrius Titenis vyrų 50 m ir 100 m krūtine pusfinaliuose gerindamas Lietuvos rekordus (27,20 sek. – 50 m, 58,96 sek. – 100 m krūtine) taip pat patenka į porą finalų. 50 m plaukimo krūtine finale lietuvis pasidalina 5–6 vietas, o 100 m krūtine užima 6 vietą. Vyrų komanda (Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Tadas Duškinas, Mindaugas Sadauskas) estafetės 4 x 100 m kompl. būdu atrankoje pasiekia naują šalies rekordą – 3 min. 35,30 sek. – ir bendroje įskaitoje užėmę 12-ą vietą iškovoja Lietuvai olimpinį kelialapį.

Rugsėjo mėnesį Tokijo olimpinėms žaidynėms besiruošusi R. Meilutytė patyrė traumą. Važiuodama dviračiu iš savo namų Plimute į treniruotę, ji nukrito ir susilaužė kairę alkūnę. Dėl šios traumos R. Meilutytė buvo priversta praleisti Europos čempionatą Izraelyje. Į oficialias varžybas plaukikė sugrįžo tik kitų metų kovą, kur Edinburge vykusiose tarptautinėse varžybose iškovojo du aukso medalius.

Europos plaukimo čempionate (25 m baseine) geriausiai iš lietuvių sekėsi Giedriui Titeniui. Čia jis su nauju Lietuvos rekordu (57,02) iškovojo bronzą vyrų 100 m krūtine rungtyje. Dar vieną šalies rekordą G. Titenis gerino ir 50 m krūtine rungtyje – finale parodęs 26,38 sek. rezultatą jis užėmė 5 vietą. Danui Rapšiui sėkmingai klostėsi vyrų 200 m nugara rungtis. Patekęs į finalą, jame lietuvis pasiekė naują Lietuvos rekordą (1.51,03) ir finišavo ketvirtas. 100 m nugara pusfinalyje D. Rapšys buvo 10-as. Mindaugas Sadauskas vyrų 100 m l. stiliumi finale užėmė 7 vietą, o šios rungties atrankoje taip pat gerino nacionalinį rekordą, užfiksuodamas 47,18 sek. rezultatą.Dar vienas Lietuvos rekordas krito vyrų 50 m peteliške pusfinalyje, kur Deividas Margevičius finišavo per 23,22 sek. ir tarp 16 pusfinalininkų buvo 11-as. Komandinė vyrų estafetė (Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Deividas Margevičius, Mindaugas Sadauskas)  pateko į 4 x 50 m kompl. būdu finalą, kuriame su nauju šalies rekordu (1.33,93) užėmė 6 vietą.

2015 m. pasaulio jaunimo čempionu Singapūre tapo Andrius Šidlauskas, vyrų 50 m krūtine finale distanciją įveikęs per 27,99 sek. Dvigubai ilgesniame nuotolyje A. Šidlauskas iškovojo bronzą. 200 m krūtine atrankoje lietuvis buvo 10-as.

Pirmą kartą Azerbaidžano sostinėje Baku surengtose Europos žaidynėse taip pat puikiai sekėsi A. Šidlauskui. Panevėžio „Žemynos“ plaukikas 50 m krūtine rungtyje pasidabino auksu (27,81 sek.), 100 m krūtine finale jam atiteko sidabras, o dvigubai ilgesnėje distancijoje A. Šidlauskas užėmė 10 vietą.

Sidlauskas Baku 1

Į 100 m ir 200 m krūtine pusfinalius prasibrovė ir Paulius Grigaliūnas. Jam atiteko atitinkamai 13 ir 9 vietos. Agnė Šeleikaitė sėkmingai pateko į 50 m krūtine finalą, kuriame užėmė 8 vietą. Nors žaidynėse dalyvavusi 14-metė Greta Gataveckaitė ir neįveikė atrankos barjero, jai pavyko užfiksuoti naujus šalies mergaičių iki 15 metų plaukimo laisvu stiliumi rekordus – 200 m (2.08,20), 800 m (9.16,00), o jos 1500 m l. stiliumi rezultatas (17.42,21) taip pat pranoko ir Lietuvos merginų iki 17 m. rekordą. Komandinėse estafetėse lietuvės gerino nacionalinius rekordus iki 17 m.: 4 x 100 m l. stiliumi – 4.00,61  (Bena Sarapaitė, Greta Pleikytė, Meda Kulbačiauskaitė ir Diana Jaruševičiūtė) – 10 vieta, 4 x 100 m kompl. būdu – 4.20,17 (Meda Kulbačiauskaitė, Agnė Šeleikaitė, Bena Sarapaitė, Diana Jaruševičiūtė) – 9 vieta ir tik 0,61 sek. iki finalo.

Iš Europos čempionato Londone lietuviai grįžo su trimis apdovanojimais. Auksą čempionate iškovojo Rūta Meilutytė, nugalėjusi moterų 100 m krūtine rungtyje (1.06,17). Analogiškoje vyrų rungtyje bronzą pelnė Giedrius Titenis (1.00,10), perpus trumpesnėje distancijoje likęs 4-as. Dar vieną bronzinį medalį pridėjo Danas Rapšys, vyrų 200 m nugara finale užėmęs 3-ią vietą (1.57,22). Simonas Bilis buvo arti patekimo į finalus – 50 m laisvu stiliumi rungties pusfinalyje jis užėmė 9 vietą (22,22), o dvigubai ilgesnėje distancijoje – 10 vietą (48,89). Ugnė Mažutaitytė moterų 200 m nugara rungtyje buvo 16-ta (2.13,25). Lietuvos vyrų komandinė estafetė (Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Deividas Margevičius ir Simonas Bilis) 4 x 100 m kompl. būdu finale finišavo penkti ir tik 0,01 sek. lėčiau nei šalies rekordas (3.35,30), bet pirmame etape plaukusiam D. Rapšiui pavyko užfiksuoti naują Lietuvos vyrų 100 m nugara rekordą (54,07).

Europos jaunimo čempionate Vengrijoje vienintelė iš lietuvių į finalą pateko Beatričė Kanapienytė. Ji merginų 100 m peteliške rungtyje buvo 7-a (1.00,77), pusfinalyje B. Kanapienytė plaukė kiek greičiau – 1 min. 0,54 sek. Dviejuose pusfinaliuose dalyvavo Agnė Šeleikaitė – 50 m krūtine rungtyje ji užėmė 14-ą vietą (atrankoje A. Šeleikaitė buvo 6-ta – 32,33 sek.) , o 100 m krūtine rungtyje – 13-ą vietą (1.11,13). Į vaikinų 100 m krūtine pusfinalį pateko Valdas Abalikšta – finišavęs per 1 min. 03,41 jis liko 15-as.

Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse startavę 6 Lietuvos plaukikai nepateisino specialistų lūkesčių. Čempionės titulą ginusi Rūta Meilutytė į moterų 100 m plaukimo krūtine finalą pateko 4-u numeriu (1.06,44), tačiau finale į priekį praleido dar tris varžoves – užimta 7 vieta (1.07,32). Vyrų 100 m laisvu stiliumi rungtyje startavęs Simonas Bilis net du kartus gerino Lietuvos rekordą – atrankoje užfiksavęs 22,01 sek. laiką pusfinalyje jį dar pagerino (21,71 sek.) ir 6–7 rezultatu pateko į olimpinių žaidynių finalą. Jame lietuvis plaukė kiek lėčiau (22,08) ir liko 8-as. Giedrius Titenis pateko į vyrų 100 m krūtine pusfinalį, kuriame finišavo per 59,80 sek. ir užėmė 10 vietą. Žaidynėse taip pat plaukusiems Danui Rapšiui ir Andriui Šidlauskui atrankos barjero įveikti nepavyko, o vyrų 4 x 100 m kompl. būdu estafetės komanda (Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Deividas Margevičius, Simonas Bilis) liko 14-a.

Rugsėjo mėnesį iš LPF prezidento pareigų pasitraukė Tomas Kučinskas. Iki rinkiminės konferencijos pareigas laikinai ėjo viceprezidentė Ilona Judita Zuozienė. Lapkritį ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas naujas Lietuvos plaukimo federacijos vadovas Emilis Vaitkaitis.

Pasaulio plaukimo čempionate Vindsore (25 m baseine) čempiono titulą iškovojo Simonas Bilis. Vyrų 100 m laisvu stiliumi finale jis dar kartą pagerino šios rungties pusfinalyje pasiektą nacionalinį rekordą ir finišavo pirmas per 46,58 sek.

Lietuvos rekordą tiek atrankoje (21,43 sek.), tiek ir pusfinalyje (21,15 sek.) Bilis gerino ir 50 m laisvu stiliumi distancijoje. Finale jis atplaukė trečias ir pasidabino bronza. Vyrų 200 m nugara rungtyje Danas Rapšys su nauju šalies rekordu (1.50,87) užėmė 5-ą vietą. Giedrius Titenis vyrų 100 m krūtine pusfinalyje liko 16-as (58,36). Čempionate Lietuvos rekordus taip pat pagerino Ugnė Mažutaitytė (100 m nugara – 59,76, 200 m nugara – 2.07,79), Beatričė Kanapienytė (200 m peteliške – 2.16,52) ir Mindaugas Sadauskas (50 m peteliške – 22,87 sek. – 11 vieta). Lietuvos vyrų komanda dalyvavo estafetės 4 x 50 m kompleksiniu būdu atrankoje, kurioje pateko į finalą. Jame Danas Rapšys, Giedrius Titenis, Deividas Margevičius ir Mindaugas Sadauskas (pakeitė atrankoje startavusį S. Bilį) užėmė 8-ą vietą (1.35,00).

Pasaulio čempionate Budapešte Lietuvos rinktinė liko be medalių. Arčiausiai jų buvo Rūta Meilutytė, finišavusi 4-oje vietoje tiek moterų 50 m, tiek ir 100 m krūtine rungtyse. Iš lietuvių finaluose taip pat plaukė Andrius Šidlauskas (100 m krūtine – 6 vieta) ir Danas Rapšys (200 m nugara – 8 vieta). Lietuvos moterų rekordą 100 m nugara rungties atrankoje pagerino Ugnė Mažutaitytė, pasiekusi 1 min. 2,02 sek. rezultatą. Nauju šalies rekordininku vyrų 200 m peteliške atrankoje tapo Deividas Margevičius (2.00,63). Rekordiniu greičiu plaukė ir Danas Rapšys, užfiksavęs naujus nacionalinius rekordus 200 m nugara (1.56,11) ir 200 m laisvu stiliumi (1.46,56) rungtyse. Pastarojoje jis liko 10-as. Giedriui Titeniui kiek pritrūko greičio vyrų 50 m ir 100 m krūtine pusfinaliuose, kuriuose lietuvis užėmė atitinkamai 14-ą ir 12-ą vietas. Kiti čempionate dalyvavę lietuviai į pusfinalius neprasibrovė.

Danas Rapšys triumfavo pasaulio studentų universiadoje Taipėjuje. Čia jis tapo čempionu vyrų 200 m laisvu stiliumi (1.45,75 – naujas Lietuvos rekordas) ir 200 m nugara rungtyse, o 100 m nugara distancijoje iškovojo bronzą.

Andrius Šidlaukas vyrų 100 m krūtine finale užėmė 7-ą vietą, 12-as jis buvo 50 m krūtine rungtyje. Ugnė Mažutaitytė moterų 200 m nugara distancijos pusfinalyje liko 14-a. Antru rezultatu į finalą patekusi Lietuvos vyrų komanda (Tadas Duškinas, Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Povilas Strazdas) estafetės 4 x 100 m kompl. būdu finale užėmė 7-ą vietą.

taipei danas podium

Lietuvos olimpietis, daugkartinis šalies čempionas ir nacionalinis rekordininkas Mindaugas Sadauskas lapkritį paskelbė apie savo 18 metų trukusios profesionalios plaukimo karjeros pabaigą.

2017 m. Europos čempionatas trumpajame baseine lietuviams tapo istoriniu – mūsų plaukikai iškovojo net 3 aukso ir 1 bronzos medalį – tai kol kas geriausias Lietuvos plaukimo rinktinės pasirodymas Senojo žemyno čempionate (25 m baseine). Kopenhagoje R. Meilutytė buvo nepralenkiama sau įprastose 50 m ir 100 m krūtine rungtyse. Be R. Meilutytės Europos čempionu taip pat tapo ir Danas Rapšys, plaukęs 200 m laisvu stiliumi distancijoje ir pasiekęs naują šalies rekordą – 1 min. 40,85 sek. D. Rapšys puikiai pasirodė ir 200 m nugara rungtyje, kurioje taip pat užfiksavo naują Lietuvos rekordą (1.49,06) ir užėmė 3 vietą. Dar vieną nacionalinį rekordą panevėžietis pasiekė 200 m peteliške atrankoje – 1 min. 54,35 sek. – to užteko 11-ai vietai. Giedrius Titenis 200 m krūtine atrankoje finišavo per 2 min. 06,92 sek. – naujas šalies rekordas anykštėnui leido užimti 11-ą vietą. 11-as G. Titenis liko ir 100 m krūtine rungtyje. Kiek geriau joje sekėsi Andriui Šidlauskui – užimta 10-a vieta. 2016 m. pasaulio čempionas (25 m baseine) Simonas Bilis Kopenhagoje medalio neiškovojo – 100 m laisvu stiliumi finale jis liko 5-as, o perpus trumpesnėje distancijoje užėmė 12-ą vietą. Vyrų 50 m peteliške pusfinalyje Deividas Margevičius buvo 14-as – tokioje pat vietoje lietuvis liko ir 200 m peteliške distancijoje. Kitiems lietuviams – Ugnei Mažutaitytei, Tadui Duškinui, Gyčiui Stankevičiui ir Povilui Strazdui – į pusfinalius patekti nepavyko.

2018 m. Lietuvos plaukimui buvo itin sėkmingi – mūsų sportininkai medalius parvežė iš absoliučiai visų pagrindinių tarptautinių plaukimo varžybų.

Europos čempionate Glazge lietuviai iškovojo du sidabro apdovanojimus. Moterų 100 m krūtine vicečempione tapo Rūta Meilutytė (1.06,26). 50 m krūtine distancijoje lietuvė buvo 4-a (30,46), o 50 m laisvu stiliumi rungtyje užėmė 8-ą vietą, pusfinalyje pasiekusi naują šalies rekordą (25,04). Vyrų 200 m laisvu stiliumi rungtyje sidabrą iškovojo Danas Rapšys (1.46,07). Po 50 m laisvu stiliumi pusfinalio Simonui Biliui teko dalyvauti perplaukime dėl paskutinio bilieto į finalą. Lietuvos sprinteris 0,04 sek. aplenkė Ukrainos plaukiką A. Govorov ir užfiksavo naują Lietuvos rekordą (21,70). Finale lietuvis liko 5-as. Andrius Šidlauskas sėkmingai pateko į vyrų 50 m ir 100 m krūtine finalus, kuriuose užėmė 6-ąsias vietas. Giedrius Titenis 100 m krūtine pusfinalyje liko 11-as. Nacionalinius rekordus vėl gerino mūsų estafečių komandos. Gytis Stankevičius, Kotryna Teterevkova, Deividas Margevičius ir Rūta Meilutytė mišrioje estafetėje 4 x 100 m kompl. būdu su nauju Lietuvos rekordu (3.51,85) užėmė 11-ą vietą. 4 x 200 m l. stiliumi šalies rekordą (7.23,51) pasiekė D. Rapšys, S. Bilis, T. Sungaila ir P. Strazdas – 12-a vieta. Visgi, geriausiai lietuviams klostėsi 4 x 100 m kompl. būdu estafetė. Joje Lietuvą į finalą išvedė D. Rapšys, A. Šidlauskas, D. Margevičius ir S. Bilis. Finišavę per 3 min. 33,70 sek. lietuviai pagerino nacionalinį rekordą ir užėmė 4 vietą.

Jaunimo olimpinių žaidynių čempione tapo Agnė Šeleikaitė (tren. G. Martinionis). Lietuvė 50 m krūtine finale atplaukė pirma per 31,37 sek. Dvigubai ilgesnėje distancijoje A. Šeleikaitė buvo 7-a (1.09,40). Dar du medalius Lietuvai iškovojo Kotryna Teterevkova. Sidabras jai atiteko 200 m krūtine rungtyje (2.28,18), o plaukdama 100 m krūtine lietuvė iškovojo bronzą (1.08,95), 9-a ji buvo 50 m krūtin rungtyje. Arijus Pavlidi pateko į 200 m nugara finalą, kuriame užėmė 6 vietą, o Alanui Tautkui geriausiai sekėsi 100 m nugara rungtis – pasiekta 10 vieta.

Europos jaunimo čempionate Helsinkyje puikiai pasirodė K. Teterevkova (tren. M. Romanovskis). Ji čia pelnė auksą 100 m krūtine distancijoje (1.08,03), o bronza pasidabino 200 m krūtine rungtyje, kurios pusfinalyje pasiekė naują šalies merginų iki 17 m. rekordą – 2 min. 26,97 sek. Į čempionato pusfinalius taip pat prasibrovė Arijus Pavlidi (200 m nugara – 11 vieta) ir Alanas Tautkus (100 m nugara – 16 vieta).

Kinijoje vykusiame pasaulio čempionate (25 m baseine) Danas Rapšys (tren. I. Paipelienė) vyrų 400 m laisvu stiliumi rungtyje pasiekė naują šalies rekordą (3.34,01) ir iškovojo savo pirmąjį pasaulio čempiono titulą. 200 m laisvu stiliumi distancijos finale lietuvis atplaukė antras (1.41,78) ir pelnė sidabrą.

48358819 1442622095868722 9084659269097226240 n

Pasaulio vicečempione tapo Rūta Meilutytė (tren. D. Salo), kuri moterų 50 m krūtine finale užėmė 2-ą vietą (29,38). Dvigubai ilgesnėje distancijoje lietuvei nepavyko patekti į finalą – pusfinalyje užimta 14 vieta (1.06,16). Kiek geriau jai sekėsi 100 m kompleksinis plaukimas – pusfinalyje R. Meilutytė buvo 12-a. Arti medalių buvo sprinteris Simonas Bilis. 50 m ir 100 m laisvu stiliumi distancijoje S. Bilis su kiekvienu etapu gerino savo rezultatus – naujus nacionalinius rekordus (50 m l. stiliumi – 20,99 sek., 100 m l. stiliumi – 46,11 sek.) pasiekęs lietuvis šių rungčių finaluose užėmė garbingas 4-ą ir 5-ą vietas. Šalies rekordai taip pat krito vyrų 200 m krūtine (Andrius Šidlauskas – 2.05,99) ir 200 m peteliške (Deividas Margevičius – 1.53,83) distancijose. Gana sėkmingai čempionato estafetėse varžėsi ir mūsų vyrų komandos. 4 x 200 m laisvu stiliumi rungtyje lietuviai (D. Rapšys, D. Margevičius, A. Šidlauskas ir T. Duškinas) liko10-i, tačiau pasiekė nacionalinį rekordą (7.03,39), o pirmame etape plaukęs D. Rapšys dar užfiksavo ir naują čempionatų rekordą (1.40,95). Estafetė 4 x 100 m kompleksiniu būdu Lietuvos komandai (D. Rapšys, A. Šidlauskas, D. Margevičius ir S. Bilis) sekėsi geriau – čia mūsiškiai šalies rekordą gerino tiek atrankoje, tiek ir finale, kuriame finišavę per 3 min. 24,51 sek. užėmė 7-ą vietą.

Pirmą kartą surengtose FINA pasaulio plaukimo čempionų serijos varžybose dalyvauja Danas Rapšys. Panevėžietis per tris etapus pelno 3 aukso ir du sidabro medalius.

Lietuvos plaukikai Rūta Meilutytė (gegužę) ir Tadas Duškinas (spalį) paskelbia apie savo sportinės karjeros pabaigą.

Lietuva pirmąkart į pasaulio vandens sporto čempionatą siunčia dailiojo plaukimo atstovę – Nataliją Ambrazaitę. Pasaulio čempionu vos netampa Danas Rapšys – lietuvis finišuoja pirmas vyrų 200 m l. stiliumi rungtyje, tačiau yra diskvalifikuojamas dėl judesio ant bokštelio prieš pat starto signalą. 400 m l. stiliumi rungtyje D. Rapšys užima 4-ą – aukščiausią vietą iš šalies plaukikų šiame čempionate. Deividas Margevičius pasiekia naują šalies rekordą vyrų 100 m peteliške rungtyje (52,55). Lietuvos vyrų estafetės 4 x 100 m kompl. būdu komanda (D. Rapšys, A. Šidlauskas, D. Margevičius ir Simonas Bilis) užima 11 vietą ir pelno kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.
natalija ambrazaite
Europos jaunimo čempionate Kazanėje Kotryna Teterevkova iškovoja vicečempionės titulą, plaukdama 50 m krūtine. Dvigubai ilgesnėje distancijoje K. Teterevkova finišuoja ketvirta. Dar vieną ketvirtą vietą 200 m nugara rungtyje užima Arijus Pavlidi.
Pasaulio jaunimo plaukimo čempionato finaluose plaukia K. Teterevkova (50 m krūtine – 6 vieta, 100 m krūtine – 5 vieta) ir A. Pavlidi (200 m nugara – 6 vieta).
XXX-ose pasaulio studentų žaidynėse (Universiadoje) Andrius Šidlauskas iškovoja dvi 4-ąsias vietas vyrų 100 ir 200 m plaukimo krūtine rungtyse.
FINA Antidopingo komisija liepos pabaigoje Pietų Korėjos mieste Gwangju priima sprendimą dviems metams suspenduoti R. Meilutytę dėl trijų plaukikės pasiekiamumo taisyklių pažeidimų per 12 mėnesių laikotarpį.
D. Rapšys puikiai užbaigia ir FINA pasaulio taurės sezoną. Lietuvis bendroje vyrų įskaitoje iškovoja antrą vietą, penkis kartus gerina varžybų rekordus, triskart pasiekia naujus šalies rekordus ir iš viso pelno 18 apdovanojimų – 14 aukso ir 4 sidabro medalius. Pasaulio taurėje pasižymi ir Andrius Šidlauskas. Jo sąskaitoje vienas sidabras ir trys bronzos apdovanojimai.
Simonas Bilis debiutuoja inauguracinėse Tarptautinės plaukimo lygos (ISL) varžybose. Lietuvis atstovauja „Energy Standard“ klubui ir kartu su šia Europos komanda sėkmingai pasiekia finalinį lygos etapą Las Vegase (JAV).
„Girstučio“ baseine pirmąkart Kaune surengiamos dailiojo plaukimo varžybos „Dailioji Bangos taurė 2019“, kuriose sudalyvauja daugiau nei 50 sportininkių iš Kauno (PK „Banga“) ir Šiaulių (Šiaulių plaukimo centras „Delfinas“).
Danas Rapšys Europos plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine Glazge nugali pagrindinėse savo rungtyse – 200 m ir 400 m plaukimuose laisvuoju stiliumi. D. Rapšys tampa pirmu Lietuvos vyru per istoriją, kuris tame pačiame Europos čempionate trumpame baseine iškovojo 2 aukso medalius. Simonas Bilis plaukia vyrų 50 m ir 100 m l. stiliumi finaluose ir juose užima atitinkamai 5-ą ir 7-ą vietas.
danas cempionas400mfree 191204

2020-siais pasaulis kovojo su koronaviruso sukelta pandemija. Siekdamos apriboti COVID-19 ligos plitimą daugelis valstybių ėmėsi plačių visuomeninio ir asmeninio piliečių gyvenimo apribojimų, įsigaliojo lokalūs ar visą šalį apimantys karantinai.

Siekiant išlaikyti sportininkų treniruočių sąlygas federacijos Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą šalyje organizuoti aukšto meistriškumo pratybų „burbulą“. Kvietimai su pasiūlymais buvo išsiųsti visiems 50 m ilgio baseinams Lietuvoje, o po diskusijų sutarta treniruotes vykdyti Klaipėdoje. Čia karantino metu galėjo nepertraukiamai treniruotis nacionalinės rinktinės nariai ir kiti aukšto meistriškumo plaukikai, kuriuos delegavo šalies plaukimo klubai ir mokyklos.

Pandemija pakoregavo ir varžybų kalendorių – atšaukti arba perkelti tiek nacionaliniai, tiek ir didžiausi tarptautiniai sporto renginiai. Tais metais neįvyko Europos ir pasaulio čempionatai, metams atidėtos vasaros olimpinės žaidynės.

Gruodžio 4-5 dienomis Klaipėdoje suorganizuotas Lietuvos vaikų-jaunučių plaukimo čempionatas, o gruodžio 17-19 dienomis – svarbiausios nacionalinės plaukimo varžybos – Lietuvos čempionatas (kartu su jaunių įskaita). Abu čempionatai buvo rengiami be žiūrovų.

Sporto bendruomenei prisitaikius prie naujų pandemijos apimto pasaulio sąlygų, sportininkai vėl gali varžytis tarptautinėse arenose.

LEN Europos vandens sporto šakų čempionate bronzos medalį Lietuvai iškovoja Danas Rapšys, trečias finišavęs vyrų 400 m plaukimo laisvu st. rungtyje.

Europos jaunimo čempionu Romoje tampa Aleksas Savickas, triumfavęs vaikinų 200 m plaukimo krūtine rungtyje. Perpus trumpesnėje distancijoje panevėžietis iškovoja sidabro medalį.

Į vasaros olimpines žaidynes Tokijuje išvyksta šeši mūsų šalies plaukikai – olimpinius normatyvus asmeninėse rungtyse įvykdę Danas Rapšys, Andrius Šidlauskas ir Giedrius Titenis, komandinės estafetės dalyviai Simonas Bilis bei Deividas Margevičius ir aukščiausią moterų plaukimo reitingą mūsų šalyje turinti Kotryna Teterevkova.

Geriausiai iš jų pavyksta pasirodyti Danui Rapšiui, kuris vyrų 200 m plaukimo laisvu st. finale užima 8 vietą. Vyrų 100 ir 200 m plaukimo krūtine pusfinaliuose plaukia Andrius Šidlauskas (užimtos 13 ir 16 vietos), o į moterų 100 m plaukimo krūtine pusfinalio plaukimą patenka žaidynių debiutantė Kotryna Teterevkova (14 vieta).

Lietuvos vyrų komandinė estafetė 4 x 100 m kombinuotu būdu rungtyje yra diskvalifikuojama ir lieka be užfiksuoto rezultato.

Pasaulio plaukimo čempionate trumpajame (25 m) baseine Abu Dabyje Danas Rapšys pelno sidabro (400 m laisvu st.) ir bronzos (200 m laisvu st.) medalius. Kotryna Teterevkova užima 7 vietą moterų 100 m plaukimo krūtine finale.

Po pertraukos į plaukimo varžybas sugrįžta 2019 metais apie karjeros pabaigą paskelbusi Rūta Meilutytė. Lietuvos plaukimo čempionate (25 m baseine) Klaipėdoje kaunietė laimi tris aukso ir vieną sidabro medalį, dukart gerina moterų 50 m plaukimo laisvu st. šalies rekordą ir tampa geriausia šių varžybų plaukike. 50 m krūtine rungtyje R.Meilutytė nuotolį įveikia per 29,33 sek. (palyginimui – Izraelio atstovė Anastasia Gorbenko laimi pasaulio čempionatą Abu Dabyje finišavusi per 29,34 sek.).

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, LPF imasi koordinuoti pusšimčio į Lietuvą atvykusių Ukrainos plaukikų gerbūvį, skiria lėšas sportininkų stovykloms, sudaro sąlygas dalyvauti Lietuvoje vykstančiose oficialiose varžybose, įtraukia į kitas veiklas bei atveria karštąją liniją, kuria kviečia susisiekti iš Ukrainos į mūsų šalį atvykusius plaukikus.

Birželį Rūta Meilutytė pasaulio čempionate Budapešte (Vengrija) iškovoja vieną aukso (50 m krūtine) ir bronzos (100 m krūtine) medalį.

Rugpjūtį Lietuvos plaukikai Europos čempionate Romoje (Italija) pelno vieną aukso ir tris bronzos medalius. Europos čempione 50 m plaukimo krūtine rungtyje tampa Rūta Meilutytė (trečia finišuoja 100 m krūtine finale), o pirmą kartą karjeroje šių varžybų prizininkais 200 m plaukimo krūtine rungtyse tampa Andrius Šidlauskas ir Kotryna Teterevkova.

Lietuvos plaukikai ir šuolininkai į vandenį Romoje (Italijoje) vykusiame Europos veteranų vandens sporto čempionate iškovojo net 12 čempionato medalių. Čempionų titulus savo amžiaus grupėse iškovojo šuolininkas į vandenį Kostas Karpavičius, plaukikai Sigitas Katkevičius ir Eugenijus Rakitinas, vicečempionų – Vedestas Šefleris ir Aušra Razgūnė. Varžybų prizininku taip pat tapo ir Aleksandras Zamorskis.

Pirmą kartą šalies istorijoje lietuvis patenka į pasaulio jaunimo šuolių į vandenį čempionato finalą. 3 m tramplino rungties finale vilnietis Martynas Lisauskas užima 8-ą vietą, o 1 m tramplino rungtyje lieka per žingsnį nuo finalo – 13-as.

Iš Europos jaunimo olimpinio festivalio Banska Bistricoje Lietuvos plaukikai sugrįžta su dviem aukso, dviem sidabro ir vienu bronzos medaliu. Tai sėkmingiausias lietuvių pasirodymas nuo 2011 metų festivalio Trabzone.

Pasaulio jaunimo plaukimo čempionate bronzos medalius pelno komandinė vaikinų estafetė 4 x 100 m laisvu stiliumi (Daniil Pancerevas, Kiril Stepanov, Tomas Lukminas ir Rokas Jazdauskas).

Gruodį pasaulio plaukimo čempionate trumpame baseine Melburne (Australija) Lietuvai aukso medalį iškovoja naują planetos moterų rekordą (28,37 sek.) 50 m krūtine pusfinalyje užfiksavusi Rūta Meilutytė, o bronzos – Danas Rapšys (400 m laisvu st.).

Apie profesionalios sportinės karjeros pabaigą paskelbia plaukikai Giedrius Titenis, Ugnė Mažutaitytė, Simonas Bilis ir Deividas Margevičius.

Visą 2022 metų apžvalgą galima rasti čia: https://issuu.com/ltuswimming/docs/2022_ltu_swimming

Šiandien Lietuvoje plaukimas priskiriamas strateginių ir prioritetinių sporto šakų grupei. Masiškumu ir populiarumu mūsų šalyje plaukimas užima vienas iš pirmaujančių pozicijų.

Prie plaukimo vystymo visus šiuos metus prisidėjo ne tik sportininkai, savo pasiekimais garsinantys Lietuvą, bet ir didelis būrys trenerių, organizatorių, sporto šakos entuziastų ir puoselėtojų, kuriuos šiandien vardijant susidarytų ganėtinai ilgas sąrašas. Šie žmonės suprato, kad sportininkų meistriškumą galima kelti, nuolat rengiant plaukimo trenerius, didinant jų kvalifikaciją ir žinias apie plaukimo technikos bei treniruočių metodikos naujoves.

Tegyvuoja Plaukimas!


Daugiau apie plaukimo istoriją mūsų šalyje galite sužinoti peržiūrėję Lietuvos plaukimo 90-čiui skirtą dokumentinį 4 dalių filmą. Visos jo dalys yra laisvai pasiekiamos mūsų YouTube kanale.

Rėmėjai ir partneriai