E. Valatkevičienė: „Plaukimas jiems tampa savotiška terapija“

Eglė Valatkevičienė / V. Raupelio/LRT nuotr.

Nuo šių metų rugsėjo 8 d. „LTU Aquatics“ kartu su VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ ir „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ vykdo iniciatyvą „Plaukti gali visi“. Daugiau nei pusšimtis vaikų iki pat gruodžio mėnesio mokysis gyvybiškai svarbių įgūdžių Vilniaus „Ozo“ prekybos centre įsikūrusioje plaukimo mokykloje „Plaukimo šeima“.

Į grupes suskirstyti 7–12 metų vaikai iniciatyvos metu turės 15 plaukimo pamokų.

Pasak „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos“ direktorės Eglės Valatkevičienės, šis projektas vaikams suteikia galimybę patirti naujų emocijų, išbandyti save ir pasijusti bendruomenės dalimi.

„Daugumai vaikų, gaunančių vienokias ar kitokias paslaugas SOS vaikų kaimai Lietuva,  plaukimo baseinas – tai visiškai nauja erdvė, kurioje jie gali mokytis pasitikėti savimi, įveikti baimes ir pamatyti, kiek daug gali pasiekti su palaikymu. Šie užsiėmimai suteikia džiaugsmo, saugumo jausmą ir tikėjimą savo jėgomis. Taip pat, plaukimas ir buvimas vandenyje balansuoja emocinę būklę, padeda atsipalaiduoti, tikime, kad tai gali turėti įtakos ir psichosocialinei vaikų sveikatai“, – sakė E. Valatkevičienė.

– Kokią vertę, jūsų manymu, plaukimo pamokos suteikia ne tik fiziškai, bet ir emociškai?

– Fiziškai vaikai stiprėja, lavina koordinaciją, kvėpavimą, tačiau emocinė nauda – dar didesnė. Plaukimas jiems tampa savotiška terapija: vanduo ramina, leidžia išsikrauti, o kartu įgyti pasitikėjimo savimi. Daug vaikų po pamokų dalijasi, kad baseine jaučiasi laisvi ir laimingi. Be to, šie užsiėmimai padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką, stiprina santykius su bendraamžiais ir suaugusiaisiais.

– Kodėl svarbu, kad vaikai išmoktų plaukti dar būdami jauni?

– Plaukimas – tai ne tik įgūdis, bet ir saugumo pagrindas. Išmokę plaukti ankstyvame amžiuje, vaikai įgyja pasitikėjimo savo kūnu, išmoksta įveikti iššūkius, o kartu – suprasti, kad mokymasis gali būti džiaugsmingas. Mažiems vaikams ypač svarbu patirti, kad jie gali išmokti kažką naujo savo pastangomis – tai formuoja jų savivertę ir motyvaciją siekti tikslų ateityje. Taip pat nereikia nuneigti ir didelio vandens traumų ar nelaimių vandenyje skaičiaus, kuris dažniausiai būna nulemtas prastų įgūdžių, nesuformuotų vaikystėje.

– Ar plaukimas padeda vaikams mokytis atsakomybės, drausmės, komandinio darbo?

– Kiekviena pamoka reikalauja laiku atvykti, pasiruošti, klausytis trenerio – tai jau savotiškas atsakomybės mokymasis. Vaikai taip pat mato, kad pažanga priklauso nuo jų pačių pastangų. Komandinis darbas čia pasireiškia per palaikymą: jie džiaugiasi vieni kitų sėkme, skatina tuos, kuriems sunkiau. Tai ugdo pagarbą, empatiją ir gebėjimą būti kartu – savybes, kurios svarbios visame gyvenime.

– Ar yra vaikų, kurie per šias pamokas atrado naują aistrą sportui ar net svajoja tapti sportininkais?

– Pamokos dar nesitęsia labai ilgai, tačiau jau dabar matome vaikų užsidegimą ir didžiulę motyvaciją. Kai kurie iš pradžių bijojo net įlipti į vandenį, o dabar laukia kiekvienos pamokos su šypsena ir noru tobulėti. Šiuo metu projekte dalyvauja per pusšimtį vaikų – tarp jų ne vienas rodo ypatingą susidomėjimą plaukimu, o keli net svajoja tęsti šią veiklą ir ateityje. Tai džiugus ženklas, kad projektas įkvepia juos ne tik išmokti naujo įgūdžio, bet ir atrasti pasitikėjimą savimi bei judėjimo džiaugsmą.

– Ką norėtumėte palinkėti tiek vaikams, tiek projekto partneriams šioje kelionėje?