Pasaulio plaukimo čempionato Dohoje (Kataras) metu, pirmą kartą vyko jaunimo programa („youth program“), kurioje dalyvavo šiaulietė Greta Pleikytė, kaunietis Rokas Juozelsikis bei trenerė Rasa Mažuaitienė.
Trenerė Rasa Mažutaitienė dalinasi įspūdžiais:
Pasidalinsiu įspūdžiais iš Pasaulio Čempionato Dohoje, kur teko garbe (laime) dalyvauti su 1-aja FINA Jaunimo Programa.
Vos tik grįžom, visų bičiulių klausimas buvo: na, kaip? Ir iš tiesų, jau tokie žodžiai, kaip Persu įlanka, Qatar-as, DOHA (šis miestas vis skamba sporto pasaulyje, kaip didžiausias ambicijas turintis ir surengsiantis futbolo, l. atletikos, … čempionatus) verčia ištemti ausis, išplėsti akis ir vaizduotė ima dirbt… :). O čia Pasaulio plaukimo Čempionatas!!!
Ne manyt nemaniau, kad teks iš taip arti „prisiliesti” prie pačių geriausiu pasaulyje plaukiku, 4 dienas mokytis iš pasaulio plaukimo elito, būti įspūdingo dydžio baseine, laikant mūsų trispalvę ir su jauduliu, bei pasigerėjimu mėgautis ta nepaprasta sporto švente.
Taigi, įveikę Lufthansos streiką, pasiekėm Doha vėlai antradienio naktį. Pamiegojom 3 valandas ir, kaip kiekvieną rytą turėjom visuotinį meetinga 8 val. ryto. Mūsų vadai – treneriai amerikiečiai, instruktavo mus dėl įvairiausių elgsenos normų, veiksmu plano ir dienotvarkės niuansų. Visa programa apjungė 350 žmonių, t.y. 1 treneris, 1 mergaite ir 1 berniukas iš kiekvienos pasaulio šalies. Išvažiavom (10 pilnu autobusu su savo vadu amerikiečiu treneriu) į baseiną. Kelionė trukdavo apie valanda – pirma- mus sutikrindavo ar visi, tada palaukdavom, tada per kamščius pajudėdavom ir, jei vairuotojas gerai žinodavo kelią (o taip būdavo ne visada), pasiekdavom Aspire Zone – nerealų (dydžiu, sporto bazių gausa, sukurta per 10 m.) „sporto miestą”. 5 autobusų keleiviai darydavo treniruote vandeny, vadovaujant amerikiečiams treneriams, o kiti 5 klausydavosi paskaitos, o paskui atvirkščiai. Treniruotė būdavo apie 2 km (keletas šalių ir sportininkų šiek tiek panikavo, kad per mažai, nes likę namie treniruodavosi po 10 km per diena) nedidelis apšilimas ir viskas pratimai, įvairios užduotys po 4×50, 6×50.
Po treniruotes ėjom i paskaita, ta diena klausėmės apie mityba. Bendrom frazėm, nieko naujo neišgirdom, bet vaikams visada reikia, kad, kad ir tą patį pasakytų kitas… Tam komplekse valgėme priešpiečius: nelabai, ką pasirinksi (sumuštiniai, sumuštiniai ir šilti a la „spring rolai”, obuoliai, apelsinai, bandeles, sultys). Priešpiečius gaudavom apie 12.30… o vakarieniaudavom jau savo viešbuty po VISU finalų apie 22 -23 val. vakaro… tai tą tarpą turėjom užpildyti išmaniai, ką nors įsidėję į kišenę… Po priešpiečių pasitrindavome (būtent, nes vaikščioti kur nors už pastato, ar nuo grupės, buvo netoleruotina) milžiniškuose itin saldomuose koridoriuose, ir eidavom vėl į treniruotę vandeny. Antra treniruote būdavo jau visiems 10 autobusu ir užimdavom visus 2 baseinus po 10 taku 25 m. Treniruotė trukdavo apie 2 valandas, plaukikai nuplaukdavo apie 3 km, vėl pratimai į režimą, pratimai plius greitis, ir tt. Pirma diena buvo skirta tobulinti nugara, karuliu, antra – nugara, trečia – krūtine, ketvirta delfinu, o sekmadieni buvo surengtos varžybėlės. Taigi, po antros treniruotės vandeny, kuri trukdavo nuo 14 iki 16 val., susirinkdavom, susirikiuodavome ir neskubant traukdavom per lauka (jėga – tai ir pakvėpuodavom grynu oru) link didelio pagrindinio baseino, kur ir vykdavo Pasaulio Plaukimo Čempionatas. 17 val. į baseiną patekdavom tik į žiūrovams skirtas vietas, galimybės (legaliai) susitikti su ten plaukiančiais nebuvo – mūsų akreditacijose nebuvo pažymėta, kad mes galim patekti i tas zonas, kur apšilinėja, varžosi „dideli”. Žinoma, paskutine dieną „neršėm” po visur ir viską iššniukštinėjom ir pamatėm… 18 val. prasidėdavo finalai: sėdėjom, šokinėjom, plojom, šaukėm, jaudinomės, nerimavom, džiaugėmės, mojavom, fotografavom, … Po paskutinio apdovanojimo, rinkomės į autobusus, … kurių reikėjo laukti valanda! (Organizaciniai nesklandumai). Viešbutyje buvome apie 22.40: maisto jau buvo beveik nelikę… 🙂 tai jau buvo ne motais, norėjom kuo greičiau kristi lovas… ir, kad mano kambariokė buvo iš vakaro prirūkius kambarį, o miegodama garsiai (labai garsiai) knarkė… buvo menkniekis… 🙂
Antra diena.
8 val. meetingas, visi gavom ir įkvepiančiu kalbų, ir pabarimų (dėl disciplinos), ir paraginimu greičiau orientuotis, neatsilikti, nepasimesti… (buvo VISOS pasaulio šalys, bet tai nebuvo „vienodo pasirengimo kariai”), dėl to paprakaituoti ne kartą teko mūsų vadams… 8.30 sukišdavo i autobusus, 9 pajudėdavom, 10 pradėdavom 1-ą treniruote vandeny. Antra diena buvo nugaros diena. Po to ėjom į fantastišką paskaitą apie vidinę motyvaciją, kurią vedė PAR plaukike (Olimpinė čempionė, rekordininkė) Penelope Heyns. Antra diena atvyko (dėl skrydžių praradęs visa diena) Dr. G 🙂 (dr. Genadijus Sokolovas), ir ėmėsi filmuoti po vandeniu techniką ir per 3 dienas nufilmavo visus po 1 būdą, o cd atidavę paskutinę dieną, paaiškinęs, kaip reikia analizuoti tą įrašą… Priešpiečiai 12.30, popietines treniruotes pradžioj visi buvome sustatyti bendrai nuotraukai baseine… po treniruotes visi buvom susodinti tribūnose tam treniruočių baseine Aspire Akademijoj ir vėl mėgavomės 3 talentingu ir itin daug pasiekusiu plaukiku (tarp jų ir Martinos Moravcovos) pasakojimais apie jų asmeninę patirtųir pasiekimus. Taip pat mielai buvo atsakoma ir į mūsų klausimus… 17 val. buvom susodinti pagrindiniam baseine – laukė mūsų vyrų estafetės triumfas, ir, žinoma, Lietuvos himnas Rūtos garbei. 23 val. valgėm vakariene…
Trečia diena.
Nebuvo rytines treniruotes ir priešpiečiai lauke viešbuty – pasaka! 🙂 Išsivedžiau vaikus į nuostabaus grožio Dohos krantinę. Praleidom nuostabias 2 valandas grynam ore, mėgavomės saulute ir įspūdinga panorama. 14 val. buvom baseine, plaukėm delfiną, pratimus… Po to surikiuoti nužingsniavom iki baseino, bet išnaudodami keliasdešimt laisvu minučių treneriai amerikiečiai parode visiems grynam ore keletą sausumos pramankštos pratimų, kaip prabudinti savo kūną ir paruošti jį darbui… 17 val. įėjom ų baseiną užsiėmėm vietas ir laukėm finalu. Vėl svaigom nuo neįtikėtinu rekordų gausos… Vėlai grųžę, kritome „negyvi”.
Ketvirta diena.
Meetingas, autobusas, baseinas. Delfino diena. Šiokia tokia mankštelė sausumoje, po to vanduo. 11.30 paskaita „Antidopingo” tema. Priešpiečiai. 14 val. antra treniruotė. Treneriai buvo įsibalansavę, jau nuvargę, o ir vaikai ne per šviežiausi, tai plaukt baigėm tik 16.30. Staigiai „sustrategavom“ ir Lietuva, Latvija ir Estija išdumiam ų pribloškiamo dydžio ir įspūdingo grožio prekybos centrą „Villagio Mall”, kuris ir buvo prie pat pagrindinio baseino. Greit aplekiam, pamatėm vandens kanalus su gondolom, dirbtina dangų, gražių vitrinų, spalvingų žmonių, vaikštinėjančių garsių (ir nelabai) plaukikų ir tt. Finalai. Teko tenkintis sidabru… Tačiau tą vakarą laukė staigmena – Ruta atėjo susitikti su fantastiškais sirgaliais – Dohoje gyvenančiais lietuviais! Tai daug jaunu žmonių, kurie dėka Rūtos pirmą kartą susitiko ten ir pamatė, kiek jų daug! Pasisekė ir mums, kad buvome tame trumpame, bet šiltame pasibendravime. Rūta, žinoma, parode ir savo medali… fotografavosi su visais… ach… Vėlai grįžome į viešbutį.
Paskutinė diena.
Po pusryčių visus nuvežę i Islamo Meno Muziejų. Patiko. Vėl teko pabūti grynam ore. Priešpiečiai viešbuty. Po to važiavom ų baseiną. Buvo surengtos varžybėlės 50 ir 100 m. Mūsų Rokas 50 nuslydo ir buvo 6-as, Greta 50 buvo 4-a. 100 m Rokas buvo II-as, o Greta III-a iš visų. Žinoma, amerikiečiai treneriai prakaitavo, nebuvo viskas sklandu… Iki finalų dar spėjom sulakstyti i „Torch” įspūdingo dydžio pastatą viešbutį, kuris taip pat ten Asipe Zone teritorijoj. „Torch” pakilom į aukščiausią restoraną, kad pažvelgti į įspūdinga (deja naktine – 17 val. jau tamsu) panoramą iš didelio aukščio, pasivėžinom stikliniais liftais, matėm kur posėdžiauja FINA galvos… pasimėgavom iš balto fortepijono sklindančiais muzikos garsais… Finalai. Kai jie TOKIE, emocijos virė išvien… Vėlai grįžę, pavalgę, susikrovę lagaminus, atsisveikinę, atsibučiavę 23.30 buvom išvežti į oro uostą… Tai tik autobuse ir pamatėm pirmą kartą kai kuriuos mušu LTU komandos trenerius ir plaukikus…
Skrydžiai atgal vyko sklandžiai, pirmadienį per pietus „išsilaipinom” Vilniaus oro uoste.
Apibendrinant, galiu pasakyti – AČIŪ! Ačiū FINA ir Katarui, kad sumanė tokią programą! (Patirtis, įspūdžiai, pamokos – neįkainojami, nepamirštami!). Ačiū LPF, kad užpilde formas ir mus atrinko!
Verta dirbti daug, „nesitaupyti” ir nuosekliai siekti tikslo – ir, kai gauni TOOOKĮ atpildą, norisi siekti dar daugiau, mokytis geriau ir su atvira širdim kurti … Lietuvai 🙂
Visiems to ir linkiu
trenerė Rasa Mažutaitienė
