Šveicarijos maratono organizatoriui A.Juodeškai ne kartą teko gelbėti skęstančiuosius. Jo nuomone, baseine pripratusiam plaukioti žmogui jūra – pavojinga.
Jonavos r. Šveicarijos plaukimo maratono varžybos pirmą kartą buvo surengtos prieš penkerius metus. Jos idėjos autorius – 52 m. Arlandas Antanas Juodeška – tam rinkosi datą, kuri netrukdytų kitiems panašiems renginiams: Lampėdžių, Platelių ir Sudeikių plaukimo maratonams. Pasirinko Jonines.
2014-aisiais A. Juodeška su pagalbininkais surengė ne vien tik plaukimo varžybas. Šveicarijoje vyko visa sporto šventė: triatlono (šaudymo, plaukimo ir bėgimo) varžybos, mažojo futbolo turnyras. O šventės pabaigą vainikavo kamerinio orkestro koncertas A. Juodeškos sodyboje.
Iš daugiau nei septynių dešimčių šventės dalyvių ir dar dukart tiek žiūrovų nebuvo nė vieno ja nusivylusio.
„Baseinai vasarą uždaromi ir žmonės, norėdami plaukti, susigalvoja tokią pramogą kaip plaukimo maratonas. Tiesa, mūsų maratonas, kurio distancija – 1,5 km, nėra tokio ilgio, koks jis yra užsienyje – 5 kilometrai. Kad ir kaip būtų, dėl mūsų šalies šalto vandens ir oro sąlygų nuplaukti 1,5 km tikrai užtenka“, – apie didžiulę plaukimo mėgėjų šventę kalbėjo A. Juodeška.
Juolab kad Lietuvoje priimta plaukti be šildomųjų kostiumų. Taip buvo šiemet ir per Šveicarijos plaukimą. Nors nuo kitų metų jo taisykles ketinama keisti.
Padėjo atsisakyti cigaretės
Plaukimas A. Juodeškai buvo vaikystės užsiėmimas. Prie jo vyras sugrįžo, pasiekęs gilią brandą.
„Plaukimą lankiau iki 11 metų. Kodėl tik tiek? Labai paprasta istorija. Mano treneris Leonidas Bezubovas norėjo gyventi geriau. Jis iš darbo Kūno kultūros institute (KKI) perėjo dirbti į 28-ąją vidurinę – arčiau savo namų. O aš – Vilijampolės vaikas. Man jau į KKI važiuoti buvo toli. Į 28-ąją keliauti buvo dar toliau. Nuėjęs į savo rajono 24-ojoje vidurinėje mokykloje vykstančias treniruotes nepritapau prie kolektyvo. Padariau pauzę. Kol mokykloje mane susirado šiuolaikinės penkiakovės treneris. Nuėjau ten. Per ketverius metus tapau Lietuvos čempionu, užėmiau trečiąją vietą SSRS, bet vėliau įstojau į Medicinos institutą ir baigėsi visi mano sportavimai“, – pasakojo A. Juodeška.
Pats A. Juodeška sako, kad buvo padaręs 30-ies metų pertrauką, kol vėl atrado plaukimą. Ir jis vyrą per kelerius metus labai stipriai pakeitė.
„Užsiėmiau kitais reikalais, ne sportu. Filosofija buvo kita – reikia viską išgerti, surūkyti, kad kitiems neliktų, sveikesni būtų. O jei rimčiau, alkoholio atsisakiau 1995-aisiais. Mesti rūkyti buvo sunkiau. Pavyko tai padaryti iš ketvirto karto. Dabar tai jau praėjęs mano gyvenimo etapas. Ir rūkymo atsikratyti padėjo tai, kad grįžau į plaukimą. Sukakus 45-iems pajutau, kad visa mano sukaupta energija pradėjo silpti. Reikėjo rasti alternatyvą. Vaikai užaugę, nereikia jais rūpintis, viskas yra, tik štai – jėgų… Jau negaliu tiek padaryti, jau nenoriu. Teko rasti tikrą hobį. Kuris sektųsi, teiktų gerų emocijų, sveikatos. Visa tai radau plaukimo veteranų judėjime. Čia man sekėsi ir gerinti savo amžiaus rekordus, aplenkti varžovus. Ir pajutau, kad šeima, vaikai nustebo, aplinkiniai ėmė kitaip žiūrėti, darbe pradėjo kitaip sektis. Tiesiog tapau kitokiu žmogumi“, – pasakojo A. Juodeška.
Pasvarstęs su veteranais, ką galėtų sukurti gero, vyras suprato, kad neblogai būtų išnaudoti puikias Šveicarijos kaimelio apylinkių sąlygas.
„Mano organizaciniai gebėjimai niekada nebuvo prasti. Vieni žmonės yra aktyvesni, kiti – pasyvesni, o aš niekada nebuvau „paskutinis ant suoliuko“, – tikino sporto šventės organizatorius.
Kodėl būtent Šveicarija?
„Jaunystėje buvau kaunietis. Nuo 1994-ųjų persikėliau į Vilnių. Dar vėliau – į trečią vietą, Šveicariją. Mano tėvai sodą išmainė į sodybą toje gražioje vietovėje. Aš taip pat nusipirkau sklypą šalia. Taip esu apžergęs visą Lietuvą: Kaunas–Vilnius–Šveicarija“, – sako A. Juodeška.
Anot jo, Šveicarija yra patogi susirinkti vieta, tvenkinys saugus, gana tikslus atstumas.
Sunkiausia plaukti jūroje
Pats A. Juodeška Šveicarijos maratono varžybose nedalyvavo, nes buvo šių varžybų direktorius. Tik po to, kai visi dalyviai nuplaukė ir 1,5 km, ir 300 m, o triatlono dalyviai dar nebuvo visko iššaudę, jis nuplaukė 150 metrų.
Tačiau varžybose veteranas dalyvauja dažnai.
„Pernai štai sudalyvavau 19-oje varžybų skirtingose šalyse ir beveik visose tapau savo amžiaus čempionu. Praktiškai iš kiekvienų varžybų atkeliauja visų spalvų medalių“, – kalbėjo A. Juodeška.
Jis pripažįsta, kad kur kas maloniau jam plaukti baseine nei tvenkinyje ar kitame atvirame vandens telkinyje.
A. Juodeškai teko plaukioti ir jūroje. Ir ne tik plaukioti, bet ir dirbti gelbėtoju. Jūra, jo vertinimu, bene blogiausia vieta žmogui, pripratusiam plaukti baseine.
„Galiu pasakyti, kad taip toli nuo kranto kaip vietiniai gelbėtojai aš negalėdavau nuplaukti dėl psichologinių priežasčių. Jūroje aš tuoj pat pasimesdavau ir baimės būdavo pilnos kelnės. Jie ten buvo pripratę, o aš ne jūros, bet baseino vaikas. Jūroje visai kitoks plaukimas. Reikia ir galvą mokėti iškelti pasižiūrėti, kur plauki, susigaudyti, kur tave gali nešti srovė. Suprasti, kada pakyla didesnė banga.“
Teko gelbėti skęstančiuosius
A. Juodeška yra išgelbėjęs tris skendusius žmones. Bet ne jūroje. Neramios jūros sąlygomis jis bandė padėti, bet ši istorija neturėjo laimingos pabaigos.
„Kaip vakar prisimenu, kaip bandžiau išgelbėti žmogų, kai banga ėjo per molus. Kai tokios sąlygos, neįmanoma galvoti apie teisingą gelbėjimą, kokie aprašyti knygutėse. Neįsivaizduoju, kokiu reikia būti monstru, kiek turėti sveikatos, kad tomis sąlygomis imtum ir pagal visas taisykles išgelbėtum žmogų. Mano atveju pabaiga buvo letalinė. Tik tiek, kad kūną ištraukiau… Šiaip tris žmones esu ištraukęs. Iš Neries, karjero, ežero. Bet ne iš jūros“, – kalbėjo plaukikas.
A. Juodeška, pabaigęs Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, iki 2001 m. dirbo mediku. Dabar dirba rinkodaros pardavimo vadovu vienoje užsienio medicininės įrangos bendrovėje.
Šaltinis:
http://www.sportas.info/naujienos/22623-plaukimas_padejo_atsikratyti_cigaretes.html