Plaukimo startai ir posūkiai yra viena iš didžiausių Lietuvos plaukikų probleminių vietų. Kartu tai yra ir pats didžiausias rezervas, kurį išnaudojus, turimą rezultatą būtų galima pagerinti nuo 0,3 sek. starto metu ir po 0,2 sek. ant kiekvieno posūkio. Šie skaičiai gali būti dar didesni mažesnio meistriškumo plaukikams. Be to šį rezervą žymiai lengviau išnaudoti nei nuolat „šlifuoti“ plaukimo takelį. Ar galime sau leisti prabangą nepagerinti šio elemento? – NE!
2015 m. spalio gale vykusiame plaukimo trenerių seminare Genadijus Sokolovas dalinosi savo žiniomis apie startus bei plaukimo techniką.
2016 m. sausio pradžioje 4 Lietuvos plaukimo rinktinės nariai viešėjo bene geriausioje pasaulio vietoje, skirtoje startų bei posūkių tobulinimui. Ši vieta ne taip ir toli nuo Lietuvos – tai Olandijos miestas Eindhovenas. Pieter van den Hoogenband vardu pavadintame plaukimo centre yra specialiai plaukimo testavimui pastatytas baseinas. Šis testavimo centras buvo įkurtas specialiai Pieter van den Hoogenband‘ui, kuris savo metu kovojo dėl aukščiausių vietų, bet kartu turėjo ganėtinai prastą startą. Taigi Olandijos mokslininkai nusprendė viską išsiaiškinti patys ir padėti geriausiam šalies plaukikui. Testavimo baseine įrengta 13 povandeninių ir lygiai tiek pat virš vandens esančių vaizdo kamerų. Jos sinchronizuotos į vieną sistemą ir jų dėka galima apskaičiuoti beveik kiekvieną plaukimo judesį. Šiuo metu video analizės laboratorijoje dirba 8 darbuotojai. Centras investuoja į inovatyvius sprendimus ir nuo 2016 m. pavasario jau turėtų veikti vaizdo kameros, kurios filmuos plaukikus iš viršaus ir iš apačios. Sujungus jas į vieną sistemą prie dabar jau esančių, bus galimybė plaukimo techniką analizuoti trijose demensijose (3D).
Ne visų šalių plaukikai gali atvažiuoti pasitobulinti į šį centrą. Norint čia patekti būtina gauti Olandijos plaukimo federacijos pritarimą, o šis pritarimas duodamas kruopščiai patikrinus kiekvieno norinčio atvykti plaukiko rezultatus ir rungtis. Kadangi Lietuvos plaukikai nėra tiesioginiai Olandijos plaukikų konkurentai (Olandai orientuojasi į moterų sprinto plaukimus), todėl leidimą gavome pakankamai greitai.
Kaip minėjome, centre dirba 8 darbuotojai. Kai kurie iš jų yra sporto biomechanikos mokslo atstovai, tačiau pats testavimas ir analizė nėra apkrauta mokslinių dogmų.
Straipsnio pavadinime matote X, Z ir W raides. Jų nėra lietuviškoje abėcėlėje lygiai taip kaip nėra lietuviškame plaukimo trenerių rengime gilaus supratimo apie starto subtilybes. Išmokome anglų kalbą, tad tikėtina, kad gebėsime įsisavinti ir plaukimo starto elementus, o gal net ir kelias „olandiškas raides“.
Kadangi tikslas bendras, tad dalinamės žiniomis, kurios laužys kai kurias iki šiol girdėtas tiesas.
1. Padėtis ant bokštelio
– kojų padėtis (stipresnė ir silpnesnė).
Priekyje visada statoma stipresnė koja. Siekiant ją nustatyti reikalingi specialūs matavimai, bet praktikoje yra naudojami supaprastinti testai, kurie yra 80% teisingi:
a) stipresnė koja yra ta, nuo kurios atsispiriama šokant į viršų (kraunant kamuolį į krepšį);
b) sportininkas stovi užsimerkęs, o treneris nestipriai jį pastumia iš nugaros. Ta koja, kurią pirmą pastato sportininkas apsaugodamas save nuo kritimo ir yra stipresnė.
– atraminės kojos padėtis – koja statoma ant bokštelio atramos visa pėda, o ne tik aukštai remianti pirštais. Biomechanikai aukštesnė kojos padėtis ant bokštelio turėtų duoti geresnį atsispyrimo kampą, bet tai tik teorija. Šioje vietoje yra praleistas labai svarbus faktas, kad visas atsispyrimas vyksta per pėdos ir pirštakaulių sąnarius. Jie amortizuoja visą atsispyrimo jėgą. Dažnai atsispiriant iš tokios padėties paprasčiausiai yra ištiesiama koja, kulnas juda tolyn. Pabandykite patys!
– kampai
Kampai reikalingi ne dėl vaizdo, o dėl atsispyrimo. Jeigu koja aukštai – kampas bus mažesnis nei 90 laipsnių, ir iš jo pilna jėga atsispirti nepavyks. Atsispiriamoji koja per kelią turi būti sulenkta 90 laipsnių kampu, atraminė (priekinė) – 120 laipsnių.
 |
 |
Klaidos – atlinkimas atgal, rankų nepritraukimas, atsipalaidavimas po signalo.
Gero starto požymiai – bokštelio garsas paliekant jį (aiškiai girdisi!).
2. Po signalo:
1. Pirmas judesys pradedamas su atsispiriamąja koja.
2. Priekinė (stipresnioji) koja lenkiama žemyn! Ir tik tada pradedama atsisvyrinėti su ja. Pirmi pojūčiai tarsi nukristumėte nuo bokštelio, bet tai yra žymiai efektyviau nei šokti aukštyn ir į priekį.
3. Aktyviai tiesiasi nugara – nesumaišykite nugaros tiesimo su galvos pakėlimu! Taip jau yra žmogaus fiziologijoje, kad tiesios nugaros padėtis, pojūčiais jam asocijuojasi su tuo momentu kai kaklas yra ištiestas, o galva pakelta. Žvilgsnis į priekį nėra būtinas. Geriau galvos nekelti (taip kaip minėjo G. Sokolovas).
4. Rankų mostas pats efektyviausias toks kaip atliekant šuoliuką į viršų – mostas iš apačios į viršų. G. Sokolovo rekomendacija rankas nešti per šalis bemechaniškai yra teisinga, bet neturi nieko bendro su praktika.
3. Įėjimas į vandenį:
Atlikus visus teisingus judesius ant starto bokštelio, bus teisingas įėjimas į vandenį. Jo metu greičio kreivė eina tiesiai žemyn – sekite ją! Nesistenkite iš karto „perlaušti“ kūno į horizontalią padėtį. Tokiu būdu Jūs tik didinsite pasipriešinimą ir mažinsite savo greitį. Jeigu nersite pagal greičio liniją gilyn, tada privalote turėti labai gerą „kicking‘a“ (išėjimas – kojų darbas delfinu), kuris padėtų iškilti į vandens paviršių. Olandijos mokslininkai apskaičiavo, kad tokiu būdu plaukimo nuotolis pailgėja vos 2 cm, bet tai su kaupu kompensuoja greitis kuri įgyjate ir išsaugojate po starto.
Dėmesio! Nepradėkite mušti kojomis (daryti išėjimo) per anksti.
- Įėjimo į vandenį metu greitis yra ~ 4.4 m/s
- Maksimalus įmanomas greitis išėjimo metu (rankos tiesios, kojos atlieka smulkius delfinu smūgius) ~ 2,2-2,5 m/s
- Maksimalus plaukimas vandens paviršiuje ~ 1,7 m/s.
Po įnėrimo į vandenį reiktų kelias sekundės dalis nemušti kojomis, nes kiekvienas judesys sukelia pasipriešinimą, kuris sumažina greitį. Tuo pačiu nereikia per ilgai užsigulėti ir pradėti daryti išėjimą praradus visą pirminį greitį.
Įėjimo į vandenį fazėje rekomenduojama šiek tiek užlenkti kojas atliekant vadinamą „bananą“. Tokiu būdu kojos neiškryps iš gilyn einančios greičio kreivės.
——
Apie greitį vandenyje:
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad tobulas plaukikas (2 m ūgio, 90 kg svorio su maksimalia plaučių gyvybine talpa, idealiais žmogaus sąnariais bei raumenimis) gali išvystyti maksimalų plaukimo greitį lygų ~ 2 m/sek. Didesnis plaukimo greitis kol kas (iki tol kol nebus patobulinti žmogaus sąnariai, raumenys) nėra įmanomas dėl plaukiką vandenyje veikiančių jėgų (fizika).
Tai yra šis žmogus galėtų 50 m nuplaukti per 25 sek. Kaip žinia, plaukimo nuotolis varžybose yra sudarytas ne tik iš plaukimo, bet ir iš starto, posūkių bei išėjimų, kurių įmanomas greitis yra didesnis nei plaukimo. Taigi plaukime laimi tas, kuris sugeba kuo ilgiau išlaikyti atskirų plaukimo elementų dėka pasiektą greitį.
Įdomu – didžiausi plaukimo greičiai vandenyje *google.com
|
|
m/s |
Km/h |
100 m nuplauktų per |
|
Žmogus (tik plaukimas) |
1,7 m/s |
6,12 km/h |
58,82 sek. |
|
Žmogus su startu ir posūkiu |
2,13 m/s |
7,56 km/h |
46,91 sek. – WR |
|
Delfinas po vandeniu |
4,6 m/s |
16,56 km/h |
21,6 sek. |
|
Delfinas su šuoliais iš vandens |
7,3 m/s |
26,28 km/h |
13,69 sek. |
|
Karpis |
1,67 m/s |
6 km/h |
59,88 sek. |
|
Laukinė lašiša |
12,5 m/s |
45 km/h |
8 sek. |
|
Ryklys |
13,8 m/s |
50 km/h |
7,24 sek. |
|
Juodasis tunas |
22.2 m/s |
80 km/h |
4,5 sek. |
|
Žuvis kardas |
26,9 m/s |
97 km/h |
3,7 sek. |
|
Sailfish |
30,2 m/s |
109km/h |
3,31 sek. |
——
Bendri patarimai plaukimo starto tobulinimui:
- Nepulkite jau šiandien daryti po 1000 startų per treniruotę. Svarbu ne kiekybė, o kokybė.
- Įtraukite startus į kasdieninę savo treniruočių rutiną – per metus Jūs plaukiate bent 330 dienų + rytinės treniruotės = 500 įšokimų į vandenį treniruotės pradžioje! Tai didelis skaičius ir jei visi šie iššokimai bus varžybiniai – tai jau bus didelis žingsnis į priekį.
- Nekopijuokite pačių stipriausių pasaulio plaukikų. Jų plaukimo bei starto atlikimo technika toli gražu nėra tobula, o pranašumą jie įgyją dėl savo unikalių fizinių ypatybių.
- Tobulo plaukimo starto pasaulyje dar niekas neatliko. Arčiausiai tobulumo yra Ranomi Kromowidjojo.
- Startus (ir visą plaukimo nuotolį) dažniausiai laimi tie plaukikai, kurie turi stipriausią išėjimą (kicking). Norint gerai atlikti startą išėjimas yra privalomas! Nepamirškite šio elemento.
—–
Rekomendacijos Danui Rapšiui l.stiliumi ir nugara
Rekomendacijos Andriui Šidlauskui
Rekomendacijos Povilui Strazdui
Rekomendacijos Deividui Margevičiui
Europos plaukimo čempionatas 25 m baseine (Izraelis) 50 m l.stiliumi finalas (R.Kromowidjojo 4-as takelis)
