Plaukimas viena iš nedaugelio sporto šakų, kurioje sportinės aprangos naujovės per visą raidos istoriją nebuvo įtin aktualios. Tačiau 21 a. pradžioje Speedo kompanija bendradarbiaudama su Australijos sporto institutu pradėjo intensyvias paieškas gaminant plaukimo kostiumus LZR Racer naudoti aukštųjų technologijų audinį iš nailono, elastano ir poliuretano. Reklamuojant naujuosius kostiumus buvo teigiama, kad jie palengvina deguonies patekimą į raumenis, kūną palaiko hidrodinamiškai efektyvesnėje padėtyje, atstumia vandenį, o kostiumų siūlės suvirintos ultragarsu, kad vandens pasipriešinimas būtų dar mažesnis. Buvo teigiama, kad šiuos kostiumus vilkinčių plaukikų greitis padidėja 1,9-2,2 procentais. Pekino olimpinėse žaidynėse su LZR Racer plaukė 94% nugalėtojų, pagerinti 23 pasaulio rekordai vilkint šiuos kostiumus (iš 25). Po olimpinių žaidynių naujųjų technologijų ,,superkostiumus“ plaukikams pasiūlė ir kiti gamintojai – Jaked, Arena X-Glide, Adidas Hydrofoil, Descente Aquaforce. Pasaulio rekordų griūtis buvo dar spartesnė. Tačiau greitai Tarptautinė plaukimo federacija (FINA) pasipriešino ,,technologiniam dopingui“ ir nuo 2010 metų uždraudė naujuosius kostiumus, motyvuodama, kad plaukimas yra sporto šaka, kurioje rezultatus turi lemti tik sportininko fizinis pajėgumas.
Taigi analizuodama rezultatų kaitą per pastarąjį dešimtmetį siekiau atsakyti į klausymą: Ar stabtelėjo rezultatų augimas varžybiniame plaukime uždraudus naujų technologijų plaukimo kostiumus?
Tyrimo tikslas – ištirti Europos elito plaukikų (vyrų) varžybinės veiklos rodiklių dinamiką 2000-2010 metų laikotarpyje.
Metodika. Remiantis R. Haljando (www.swim.ee) metodika buvo tirta rezultatų ir varžybinės veiklos rodiklių kaita 100 m laisvuoju stiliumi ir ir 100 m krūtine rungtyse 2000, 2002, 2004, 2006, 2008 ir 2010 metų Europos čempionatuose (EČ). Tiriamąją imtį sudarė EČ pasirinktų rungčių finaluose plaukusieji sportininkai (n=8). Buvo analizuojami varžybų protokolai ir nagrinėjami šie standartizuoti rodikliai: plaukimo greitis starto, posūkio, finišo ir stabilių lokomocijų ruožuose, plaukimo tempas ir grybšnio ilgis.
Rezultatai. Finalininkų plaukimo rezultatų vidurkis EČ nuo 2000 iki 2010 metų statistiškai reikšmingai gerėjo 100 m laivuoju stiliumi (t=3,80, p<0,01) ir 100 m krūtine (t=6,65, p<0,01) nuotoliuose, tačiau nuo 2008 iki 2010 metų statistiškai reikšmingo skirtumo nebuvo (p>0,05). 100 m laisvuoju stiliumi nuotolyje iki 2008 metų ypač spartus plaukimo greičio augimas buvo stebimas posūkio, paskutinio nuotolio ketvirčio ir finišo atkarpose. Šios tendencijos ryškios ir 2010 m EČ. Plaukiantys 100 m krūtine vyrai per dešimtmetį patobulino starto, posūkio ir finišo techniką ir reikšmingai padidino plaukimo greitį atkarpos (t=4,70–9,29, p<0,001), padidėjo grybšnio ilgis bei vidutinis plaukimo greitis (t=2,17–2,54, p<0,05). 2010 m EČ reikšmingai aukštesni plaukimo greičiai stebimi starto ir finišo atkarpose.
Rezultatų analizė rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį įveikiant 100 m nuotolį laisvuoju stiliumi ir krūtine skirtingais būdais plaukimo tempas ir grybšnio ilgis nekito.
Išvados:
1. Europos elito plaukikų varžybinių rezultatų augimui 100 m nuotoliuose laisvuoju stiliumi ir krūtine didžiausią įtaką turėjo reikšmingai (p<0,001) padidėjęs plaukimo greitis starto, posūkio ir finišo atkarpose; šios tendencijos stebimo per visą analizuojamą laikotarpį.
2. Varžybų rezultatai 2008-2010 metais statistiškai reikšmingai nekito (p>0,05), tačiau stebimos augimo tendencijos ypatingai išaugusio plaukimo greičio baigiamojoje nuotolio dalyje sąskaita.
Dr. Ilona Judita Zuozienė