OPTIMALI SAVIVERTĖ ir MOTYVACIJA.
Sportininkas mokosi darniai bendrauti su kartu sportuojančiais bendraamžiais ir treneriu, pasitikėti juo, prašyti ir gauti jo pagalbą. Mokosi drausmės, kantrybės bei susikaupimo, mėgaujasi sportine veikla bei varžybomis.
VENGTI: manipuliuoti santykiuose tarp trenerio ir tėvų, dalyvauti patyčiomis grįstuose santykiuose su bendraamžiais, vertinti tik apdovanojimu pasibaigusias varžybas.
PASITIKĖJIMAS ir SAVITVARDA.
Sportininkas pasitiki savo treneriu, nebijo klausti, prašyti ir gauti iš jo pagalbą. Savarankiškai namuose mokosi pirminių psichologinių technikų (tokių kaip sąmoningo kvėpavimo pratimai) skirtų optimizuoti savąją savitvardą varžybose.
VENGTI: apsiriboti tik darbu treniruotėse, ignoruojant psichologinei savitvardai skirtų pratimų darymo savarankiškai.
SAVIKONTROLĖ.
Sportininkas bendradarbiaudamas su treneriu mokosi analizuoti varžybų metu padarytas klaidas (tiek technines, tiek taktines), stengiasi jas taisyti treniruočių metu bei nekartoti varžybose. Toliau savarankiškai dirba su pratimais skirtais savitvardai gerinti, mokosi sau keltis trumpalaikius sportinius tikslus, ir siekia jų įgyvendinimo.
VENGTI: dramatizuoti nesėkmingų startų, neįsisavinti trumpalaikių tikslų kėlimosi ir jų įsivertinimo bei analizės būtinybės.
DIENOTVARKĖ ir REŽIMAS.
Sportininkas mokosi laikytis nusistatytos dienotvarkės, kurioje planuojasi savąsias veiklas, laikosi veiklos-poilsio režimo, valgymų cikliškumo.
VENGTI: ignoruoti tinkamos mitybos bei veiklos-poilsio režimo svarbą, nesekti savo fizinės bei emocinės būsenos, dienotvarkėje laužant susitarimus patvirtintus trenerio.
SAVITVARDA IR SAVIANALIZĖ.
Sportininkas savarankiškai dirba su psichologinėmis technikomis skirtomis savitvardai ir dėmesio koncentracijai optimizuoti, mokosi sąmoningo kvėpavimo diafragma technikų, domisi sporto psichologija ir išmėgina jos metodikas.
VENGTI: nesimokyti kvėpavimo technikų teigiant kad „man viskas gerai“, nes aukštesniame varžymosi lygmenyje būtent tai trukdys kontroliuoti savuosius kūną ir protą.
VIZUALIZACIJA.
Sportininkas, įvaldęs sąmoningo kvėpavimo, meditacijos ir relaksacijos technikas, mokosi vizualizacijos (vaizdinių kūrimo) technikos. Jos metu išmoksta kokybiškai (pajaučiai) įsivaizduoti tiek atskirus technikos-taktikos elementus, tiek ir varžybinius užplaukimus kaip visumą. Reikalui esant – ieško sporto psichologijos specialisto pagalbos.
VENGTI: mokytis vizualizacijos paviršutiniškai, be visų juslių (Uoslė · Rega · Klausa · Skonis · Lytėjimas) išnaudojimo, nenaudoti jos prieš varžybinius užplaukimus.
MINČIŲ VALDYMAS ir TIKSLAI.
Sportininkas mokosi keltis sau ilgalaikius tikslus pagal SMART principą, pasitaręs su treneriu ruošia planą jiems įgyvendinti, užtikrintai žino ko nori ir kaip to pasieks. Taip pat mokosi savųjų minčių valdymo technikos, t. y. jų stabdymo bei keitimo pozityviomis, taip kontroliuojant savąsias emocijas bei mėgaujantis tiek treniravimosi, tiek ir varžymosi procesais. Reguliariai konsultuojasi su sporto psichologijos specialistu, kad tinkamai įvaldyti bei naudoti psichologines technikas, padedančias siekti aukščiausių sportinių rezultatų.
VENGTI: keltis sau tikslus kuriuos galima būtų lengviau pasiekti su plaukimu nesusijusiomis veiklomis.
