Rubrikoje #UžBaseino asociacija „LTU Aquatics“ kalbino praėjusių metų geriausių sportininkų ir trenerių apdovanojimuose nominuotas atvirų vandenų plaukikes Dianą Varanavičę ir Natalją Puzanskają.
#UžBaseino pokalbio partneris – asociacijos maisto ir sporto papildų partneris „Papildistas SHOP“.
Šiuo metu visa komanda „Stiprios Kartu“ – Roberta Jasikonytė, Lina Uokienė, Diana Varanavičė, Aušra Grabauskienė ir Natalja Puzanskaja – jau yra Airijoje ir laukia palankių oro bei vandens sąlygų, kad galėtų pradėti plaukimą per Šiaurės sąsiaurį.
Plaukimas įvyks ne vėliau kaip birželio 21 dieną.
Kaip susikūrė jūsų „penketukas“? Ar komanda buvo suburta būtent su mintimi estafete perplaukti Lamanšo sąsiaurį?
Lamanšo sąsiaurio iššūkis buvo pirmasis mūsų tikslas, tačiau komanda nesusibūrė iš karto. Viskas prasidėjo nuo susitikimo, kuriame Jurgis Nikolajus pristatė šią idėją. Tuomet jai pritarėme tik mes – Diana ir Natalja.
Vėliau žmonių ieškojome socialiniuose tinkluose, tačiau susidomėjimas nebuvo didelis. Situacija pasikeitė, kai pradėjome kartu važinėti po Lietuvą, rengti bendras treniruotes, pristatyti save ir kalbėti apie būsimą iššūkį. Taip pamažu susiformavo ne tik komanda, bet ir bendruomenė, su kuria iki šiol kartu treniruojamės.
Ar šis iššūkis bus sudėtingesnis nei plaukimas per Lamanšo sąsiaurį?
Taip, neabejotinai. Dar neatslūgus emocijoms po Lamanšo sąsiaurio įveikimo nusprendėme, kad norime išbandyti jėgas ir Šiaurės sąsiauryje. Viena iš mūsų komandos narių gyvena Airijoje, todėl ši idėja atrodė natūrali ir prasminga.
Tokie plaukimai nėra organizuojami spontaniškai. Juos griežtai reglamentuoja specialios asociacijos, galioja aiškios taisyklės, o pilotų ir lydinčių laivų skaičius yra ribotas. Reikia iš anksto derinti galimybes ir laukti savo eilės.
Mums pasisekė gauti tik vieną iš pirmųjų startų birželio viduryje. Tačiau būtent tuo metu vanduo čia būna itin šaltas – vos šiek tiek šiltesnis nei 12 laipsnių. Šiaurės sąsiauris tuo ir garsėja: net sezono piko metu vandens temperatūra dažniausiai pakyla tik iki 15 laipsnių.
Kokie svarbiausi dalykai plaukiant atviruose vandenyse tokiose ilgose distancijose?
Vienas svarbiausių veiksnių yra srovės. Būtent dėl to estafetės tvarką planuojame taip, kad ją pradėtų stipriausios ir greičiausios komandos narės.
Ne mažiau svarbus ir šaltis. Pasiruošimui būtent šiam aspektui skyrėme beveik metus. Visą žiemą plaukėme atvirame vandenyje net esant 20 laipsnių šalčiui. Vis dėlto vien laiko šaltame vandenyje nepakanka, todėl nuolat grūdinamės: maudomės šaltuose dušuose, žiemą lauke vaikščiodavome vilkėdamos tik marškinėlius. Stengiamės, kad organizmas nuolat patirtų nedidelį diskomfortą ir priprastų prie šalčio.
Asociacija „LTU Aquatics“ pabrėžia, kad pagal oficialų tokio tipo iššūkių reglamentą sportininkams draudžiama dėvėti hidrokostiumus, laikrodžius ar kitą papildomą įrangą. Dalyviai gali naudoti tik maudymosi kostiumėlį, plaukimo akinukus ir kepurėlę.
Jūsų komandoje yra penki žmonės. Kaip pasiskirstote distanciją?
Visada plaukiame po vieną valandą. Toks formatas yra teisingiausias, nes dėl srovių ir kitų išorinių sąlygų niekada negali žinoti, kokį atstumą pavyks įveikti. Vieną sportininkę srovė gali gerokai pastūmėti į priekį, o kitai gali tekti beveik visą laiką kovoti vietoje.
Ar tokiems iššūkiams, be tikslo įveikti distanciją, keliate ir papildomų tikslų – pavyzdžiui, pasiekti tam tikrą laiką?
Plaukdamos per Lamanšo sąsiaurį buvome išsikėlusios konkretų tikslą – trasą įveikti per 12 valandų. Vis dėlto dėl nepalankių srovių ir kitų aplinkybių plaukimas užtruko 18 valandų.
Šįkart papildomų tikslų nekeliame. Ruošdamosi Šiaurės sąsiaurio iššūkiui atlikome kvalifikacinį plaukimą, kurio metu reikėjo valandą išbūti ir plaukti 12 laipsnių temperatūros vandenyje. Net ir po metų kryptingų treniruočių tai išlieka labai rimtu išbandymu, todėl svarbiausias tikslas yra sėkmingai įveikti patį sąsiaurį.
