Klaipėdos „Švyturio“ Arena / Kamilės Aukštikalnės nuotr.
Spalio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdyje asociacijos „LTU Aquatics“ generalinis sekretorius Justas Kalinauskas pristatė galimybę jūros mieste surengti Europos trumpojo baseino (25 m) plaukimo čempionatą 2031 arba 2033 m.
Sprendimą pritarti „LTU Aquatics“ siūlymui pradėti rengti paraišką Europos vandens sporto šakų federacijai „European Aquatics“ priėmė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių dauguma.
Spalio mėn. asociacija „LTU Aquatics“ taip pat pranešė teikianti kandidatūrą rengti 2028 m. Europos jaunimo plaukimo čempionatą Vilniuje.
Asociacijos generalinis sekretorius J. Kalinauskas teigia, kad iki galutinio įsipareigojimo su tarptautinėmis federacijomis kelias – dar tolimas.
„Dėkojame Klaipėdos miestui, tarybai ir visai administracijai už tikėjimą mūsų idėja ir galimybę žengti pirmą žingsnį atvežant tokio masto renginius į Lietuvą, – sakė J. Kalinauskas. – Iki galutinio įsipareigojimo kelias dar tolimas, o negrįžtamų įsipareigojimų neprisiimsime iki tol, kol nesame įsivertinę visų įmanomų rizikų net ir gavus teisę, mums, kaip asociacijai, organizuoti tokį renginį.“
Sprendimas čempionatą organizuoti Klaipėdoje grindžiamas siekiu plėsti Lietuvos sporto geografiją, įvertinant miestų infrastruktūros galimybes ir kuriant perspektyvas aukščiausio lygio tarptautiniams renginiams vykti skirtinguose Lietuvos miestuose.
„Šiandien Lietuvoje tokio masto čempionatams tinkamas sąlygas gali pasiūlyti du miestai – Kaunas ir Klaipėda. Matome galimybę išnaudoti abiejų miestų potencialą: atsižvelgdami į šio projekto kontekstą Klaipėda yra tinkamiausias variantas šalyje organizuoti trumpo vandens Europos pirmenybes, o Kaunas turi potencialo priimti Europos ilgojo (50 m) baseino čempionatą, – apie ribotą infrastruktūros pasirinkimą Lietuvoje sakė generalinis sekretorius. – Kartu matome svarbą plėsti Lietuvos sporto geografiją ir sudaryti sąlygas tarptautiniams čempionatams vykti skirtinguose šalies miestuose.“
Sprendimai dėl tokio masto tarptautinių renginių turi būti priimami atsakingai, įvertinant ne tik sportinius ir ekonominius aspektus, bet ir geopolitinį kontekstą bei nacionalinio saugumo klausimus.
„Siekis surengti Europos plaukimo čempionatą nekeičia mūsų požiūrio į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Suprantame, kad šis klausimas apima ir solidarumą su Ukraina, ir Lietuvos saugumą. Nei ekonominė renginio nauda, nei jo indėlis į sporto plėtrą, visuomenės įsitraukimą ar Lietuvos žinomumą savaime nėra argumentai šių principų atsisakyti. Asociacija yra prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų himnus, simbolikas ir atributikas tarptautiniuose plaukimo čempionatuose. Mūsų atsakomybė, kartu su valstybės institucijomis išsiaiškinti, kokiomis sąlygomis Lietuva galėtų rengti tokį čempionatą 2031 arba 2033 metais.“, – sakė J. Kalinauskas.
Tai – tik pirmasis žingsnis siekiant į Lietuvą pritraukti Europos plaukimo čempionatą (25 m). Prieš priimant galutinius sprendimus, būtina išsamiai įvertinti visas galimas rizikas „LTU Aquatics“ vykdomajame komitete, Klaipėdos miesto taryboje ir Vyriausybėje.
