PASITIKĖJIMO ir PAGARBOS PUOSELĖJIMAS.
Mokytis pačiam kantrybės, savitvardos, pozityvios nuotaikos bei dėmesingumo, stengtis naudoti žaidybinį treniruočių formatą. Jaunesniame amžiuje vaikai greitai perpranta bei perima suaugusiųjų nuotaikas, todėl treneriui dar tik kuriančiam emocinį ryšį su jaunuoju sportininku yra būtina išlikti pozityviu visose situacijose. Dėmesys vaiko pastangoms ir pagyrimas jį už tai žodžiu asmeniškai – puiki priemonė vaiko motyvacinei sistemai formuotis.
VENGTI: nesivaldymo, viešų kritikos ir priekaištų sportininkui, vienodo (nuobodaus) formato treniruočių.
BENDRADARBIAVIMO ir PIRMINIŲ PSICHOLOGINIUS ĮGŪDŽIUS FORMUOJANČIŲ METODIKŲ MOKYMAS.
Šiame etape treneris pradeda mokyti sportininką kvėpavimo diafragma bei kitų nusiraminimui prieš startą skirtų paprastųjų technikų. Organizuoja reguliarius susitikimus (galima ir nuotoliu) su sportininkų tėvais, ir tuo pačiu prašo jų pagalbos, kad šiuos pratimus jie ragintų bei padėtų sportininkui daryti namuose savarankiškai.
VENGTI: griežto bei įsakmaus tono bendravime, konfliktiškos bendravimo manieros su tėvais , vienodo (nuobodaus) formato treniruočių.
TIKSLŲ KĖLIMO(-SI) ir NESĖKMIŲ ANALIZĖS MOKYMAS.
Treneris moko sportininką keltis trumpalaikius tikslus (prieš treniruotę, vėliau – varžybas), moko juos analizuoti ir objektyviai įsivertinti po jų. O varžybų metu padarytas klaidas (tiek technines, tiek taktines) moko tinkamai taisyti treniruočių metu kad jų nekartoti.
VENGTI: ignoruoti tikslų kėlimosi ir darbo su klaidomis svarbą, bei aptariant sportininko varžybų rezultatus naudoti kritiką, ypač destruktyvią jos formą.
DIENOTVARKĖS MOKYMO PAGRINDAI.
Treneris suteikia žinių sportininkui apie visavertės mitybos, jos turinio bei cikliškumo svarbą, o taip pat apie kokybiško poilsio įtaką sportiniams rezultatams. Sportininkas mokomas vesti ir laikytis dienotvarkės.
VENGTI: ignoruoti bei neaptarti dienotvarkės ir režimo svarbos su sportininkų tėvais, nekontroliuoti sportininko pastangų dienos veiklų planavime.
SUSIKAUPIMO ir DĖMESIO KONCENTRACIJOS UGDYMAS.
Sportininkas mokomas ir skatinamas įvaldyti sudėtingesnes psichologines technikas, tokias kaip: kvėpavimas diafragma, meditacija, dėmesio koncentracija. Tai jam padės kontroliuoti savąjį priešvaržybinį nerimą ir pasiekti varžybinius tikslus. Treneris supažindina sportininką su sporto psichologija, jos svarba rezultatams.
VENGTI: lyginti sportininką ir/arba jo pasiekimus su kitų sportininkų pasiekimais, nes vertėtų orientuotis tik į jo asmeninį tobulėjimą.
VIZUALIZACIJOS MOKYMAS ir NAUDOJIMAS.
Sportininkas mokomas ir raginamas naudoti vizualizacijos (vaizdinių kūrimo) techniką dirbant su technikos ir taktikos elementais, o taip pat visų varžybinių distancijų sėkmingo (!) įveikimo įsivaizdavime. Vizualizacija sėkmingai naudojama ir sportininkui sergant bei negalint sportuoti, taip pat gydantis patirtą traumą (sparčiau sveikstama). Treneris ragina sportininką giliau domėtis sporto psichologija ir jos metodikomis.
VENGTI: tiesiog liepti įsivaizduoti, prieš tai neišmokius kvėpavimo bei dėmesio koncentracijos technikų.
EMOCINĖS SAVITVARDOS ir TIKSLŲ IŠSIKĖLIMO MOKYMAS.
Treneris mokosi ir savuoju pavyzdžiu demonstruoja sportininkui savo emocinę savitvardą, ilgalaikių tikslų nuoseklaus planavimo ir siekimo pavyzdžius. Tiki savojo sportininko potencialu, nuoširdžiai vertina jo pastangas, taip pat ir pats nenutrūkstamai tobulėja bei kelia savąsias profesines kompetencijas. Pritrūkus specifinių žinių – nukreipia sportininką pas sporto psichologijos specialistą ir pats vadovaujasi šio rekomendacijomis.
VENGTI: bendraujant su žiniasklaida atskleisti asmeninius sportininko išgyvenimus, taip prarandant šio pasitikėjimą.
