Rugilė ir Saulius Binevičiai / LPF nuotr.
Sportas sujungia – olimpiečiai, tarptautinės klasės plaukimo meistrai, nacionaliniai rekordininkai ir šalies čempionai Saulius ir Rugilė Binevičiai kartu jau ilgiau nei dešimtmetį. Nors buvę profesionalūs plaukikai šiandien su nostalgija prisimena savo karjeros kelią, sportas juos ir toliau lydi judviejų gyvenime.
„Kiekvienais metais stebėdama visą sporto veiklą vis tiek nenutolstu ir labai žaviuosi pradinukų mokymu plaukti, nes būtent tai ir buvo mano pirmasis kelias į baseiną. Atėjau tuo metu su trečiokais, savo klasės draugais, ir, kaip sakė treneris, iš kitų išsiskyriau gabumais vandenyje. Man pabaigus programą pasiūlė pasilikti ir pamėginti atstovauti miesto komandai nacionalinėse vaikų, jaunučių ir jaunių varžybose. Taip viskas ir prasidėjo“, – prisiminė Rugilė, kurią besidomintys sportu dar žino ir Mileišytės pavarde.
Rugilė Mileišytė-Binevičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Tokiu pat keliu į plaukimą atėjo ir Saulius Binevičius, dabar vadovaujantis Lietuvos plaukimo federacijai.
„Aš pats pradėjau plaukti, kai man buvo dešimt metų. Iki tol sportavau krepšinį, į kurį mane nuvedė fizinio lavinimo mokytojas, kuriam jaučiu tikrai didžiulę padėką, nes jis, kaip ugdytojas, jautė pareigą, kur šitą aukštą jaunuolį iškišti. Prasidėjus tuometinei trečiokų mokymo plaukti programai treneriai rinko vaikus į baseiną, nuo kurio buvo tik dvi minutės kelio pėstute iki mano namų, o į krepšinio treniruotes man tekdavo vykti net dviem autobusais. Teko rinktis – mečiau krepšinį ir pasirinkau plaukimą“, – pasakojo Sidnėjaus, Atėnų ir Pekino olimpinių žaidynių dalyvis.
Kaip prisiminė Saulius, plaukimo treneriui pavyko įkalbėti tėvus, kad sūnus toliau lankytų baseiną ir šio sprendimo tikrai nesigailėjo.
„Džiaugiuosi dėl to, nes atstovavau šaliai trijose olimpinėse žaidynėse, pasiekiau daug rekordų, susipažinau su daug draugų, turėjau nuostabų trenerį ir komandą, su kuria galėjau siekti rezultatų“, – sakė plaukikas.
Olimpines žaidynes, kaip vieną iš aukščiausių karjeros taškų, išskyrė ir Rugilė, kartu su Sauliumi atstovavusi Lietuvai 2008 metais Pekine.
Saulius ir Rugilė Binevičiai / Asmeninio albumo nuotr.
„Gyvenime plaukimas man davė labai daug. Galiu pradėti nuo pačio svarbiausio – šeimą. Būtent baseine ir susipažinau su savo vyru, su kuriuo buvome komandos draugai, – pasakojo Rugilė. – Plaukimas davė neįtikėtiną patirtį sudalyvauti olimpinėse žaidynėse, atstovauti Lietuvai pačiuose aukščiausiuose sporto renginiuose ir dar davė būrį draugų ir išsilavinimą.
Plaukimo dėka baigusi vidurinę mokyklą įstojau studijuoti į Vašingtono valstijos universitetą ir ten pabaigiau bakalauro studijas, kurios mano tėvams greičiausiai būtų neįkandamos, jei ne sporto šaka, kurią lankiau ir kurios pasiekimus turėjau, kad mane pakviestų sportuoti ten – būtent NCAA pirmame divizione ir tokio aukšto lygio universitete“.
Rugilė Mileišytė-Binevičienė / Asmeninio albumo nuotr.
Plaukikams baigus sportinę karjerą, atsidaro daugiau laiko šeimai. Aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys sutuoktiniai iš naujo atrado ir kitas sporto šakas. Saulius prisijungė prie mėgėjų krepšinio komandos, o Rugilę praėjusiais metais pakvietė išbandyti triatloną.
„Baigęs karjerą plaukimą tiesiog padėjau į šalį, nes nenorėjau varžytis profesionaliai ir kažką įrodinėti. Dabar aktyviai sportuoju krepšinį ir tuo džiaugiuosi. Žaidžiame ir tinklinį, plaukiame baidarėmis kartu su šeimomis, važiuojame į turnyrus po visą Europą. Atostogas tikrai labai atidžiai planuoju, nes sudėtinga viską suderinti”, – tikino triskart olimpietis, praėjusiais metais ir vėl sugrįžęs į olimpines žaidynes, tik jau kaip plaukimo teisėjas.
Ne vienose svarbiausiose pasaulio ir Europos plaukimo varžybose teisėjavusį savo vyrą Rugilė aktyviai palaikydavo ir per televiziją stebėdama teisėjų paradus, kurie rengiami prieš pat čempionatų dalyvių startus.
Saulius Binevičius / Asmeninio albumo nuotr.
Pasak plaukikės, iki tol nebuvo gerai susimąsčiusi, kokia sudėtinga yra plaukimo teisėjo pozicija. O jai pačiai po ilgus metus trukusios profesionalios sportininkės karjeros prireikė septynerių metų, kad vėl sugrįžtų plaukti ir išmėgintų jėgas veteranų varžybose.
„Tie septyneri metai, aišku, buvo šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir priežiūra, viso to pamato statymas, o tada pabandžiau porą kartų įšokti į baseiną. Tuomet kaip tik susibūrė mūsų buvusių plaukikų draugų komanda su idėja pamėginti varžytis tarp veteranų.
Pradėjome matyti Europos čempionatuose sugrįžtančią tą vyresnę kartą ir buvo irgi vieneri metai, kai buvusios nacionalinės rinktinės plaukikės, dabar jau beveik visos mamos, pakankamai suaugusios, nusprendėme mesti iššūkį. Nuotoliu besitreniruodamos Lietuvos čempionate 2019 metais startavome estafetėje ir buvome ketvirtos.
Tai buvo įdomus etapas. Sugrįžti ir pamilti tą sportą tikrai yra smagu, kaip ir su suaugusiais pasidalinti susitikus čempionatuose ne tik tuo, kiek nuplaukei ar kokį rezultatą užfiksavai, bet ir stebėti, kaip visų gyvenimai pasikeitė, nors išliko ta bendra meilė sportui ir plaukimui“, – pasakojo olimpietė.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti naujausiame laidų ciklo „Šlapia kėdė“ epizode.
